Lietuvos nepilnamečių teisės pažeidėjų kognicijos.

The question of juvenile crime prevention is still complicated in Lithuania as well as in other EU countries. There are many studies on “what works” in preventing criminal behavior and its recurrence. In this study we tried to explore the inner cognitive patterns of juvenile offenders that might contribute to their problematic behavior, focusing on their basic beliefs and cognitive schemas as this aspect has not been explored comprehensively yet. The study showed that in compare to secondary school students, juvenile offenders hold less favorable beliefs towards self, the world, and their relationships with other people. A strong negative reciprocity between these beliefs and early maladaptive schemas has been found.Pastarųjų metų statistikos duomenys rodo nepilnamečių nusikalstamumo didėjimo tendencijas. Prevencinis ir intervencinis darbas, susijęs su nepilnamečių nusikalstamumu, tampa vis aktualesnis. Autoriai, nagrinėjantys prevencinių programų efektyvumą (C. Hollin, D. Andrews, G. Patterson, A. Kazdin, T. Dishion ir kt.), teigia, kad vien aplinkos sąlygų keitimas, jų kontroliavimas, bausmių griežtinimas nėra tinkamiausios poveikio priemonės nusikalstamumui mažinti. Individualaus darbo su teisės pažeidėju pabrėžimas prevenciniame darbe remiasi prielaida, kad šie asmenys pasižymi tam tikrais kognityviniais (pažinimo) ypatumais. K.Dodge’o, L.Berkowitzo ir kitų autorių atlikti agresyvių vaikų ir paauglių socialinio pažinimo ir funkcionavimo tyrimai parodė, kad agresyvūs vaikai netinkamai apdoroja gaunamą socialinę informaciją, jiems trūksta socialinių problemų bei konfliktų sprendimo įgūdžių (K. Rubin, L. Bream, L. Rose-Krasnor). Informacijos apdorojimo tendencijos, kaip rodo tyrimų duomenys, labai priklauso nuo ankstesnės patirties, kurios pagrindu formuojasi tokie psichologiniai kintamieji kaip įsitikinimai, nuostatos, vertybinė sistema ir pan. Tokiu atveju svarbiu prevencinio darbo su teisės pažeidėjais aspektu tampa būtent darbas su šiais informacijos apdorojimo veiksniais; juos veikiant įvairiose stadijose, būtų galima tikėtis nuteistųjų elgesio pokyčių. Bet kokio prevencinio darbo tikslų, darbo metodų pasirinkimas turi būti paremtas empiriniais tyrimais