Anti-Soviet tendencies and national conflicts in industrial enterprises, 1965-1985

Straipsnyje analizuojamas pramonės plėtros ir ją lydinčių socialinių reiškinių tyrimų aktualumas bet kokios politinės ir ekonominės sistemos pažinimui. Nors pilietiškumo ir rinkos ekonomikos pozityvus poveikis tautiniams santykiams neabejotinas, vis dėlto gali kilti klausimas, ar tautinės įtampos ir konfliktai Lietuvoje jau pasibaigė nacionalistiniais proveržiais pasižymėjusiame ,,trumpajame“ XX amžiuje. Taip pat pabrėžiama, kad antisovietinės raiškos ir tautinių santykių pramonės įmonių kolektyvuose tyrinėjimas galėtų padėti geriau pažinti tuometinę visuomenę. Įmonių kolektyvai kaip atskiros gamybinės bendruomenės puikiai atspindi visuomenės siekius, problemas ir rūpesčius. Sovietinė ekonominė, tautinė ir socialinė politika, režimo vykdytos visuomenės kontrolės tikslai glaudžiai susipina su pramone ir nenumaldomai sąlygoja inžinierių ir darbininkų reakciją į valdžios iniciatyvas bei gamyklų ir fabrikų kolektyvų narių tarpusavio santykių pokyčius. Taip pat straipsnyje yra atskleidžiama, kad internacionalizmo ir tautinės harmonijos Maskvai demonstravimas bei tautinių problemų egzistavimo nepripažinimas apsunkino nacionalinius santykius pramonės įmonėse. Tokia tariama nacionalinė harmonija, politiškai nepatikimų asmenų diskriminacija mažino galimybes efektyviai spręsti tautines problemas, todėl įmonėse augo tautinis nepasitenkinimas, didėjo nacionalinė frustracija. Straipsnyje nurodoma, jog valdžiai nepripažįstant tautinių problemų ir jas vertinant kaip atskirų gamyklų ar fabrikų vadovų pažeidimus, buvo mažai efektyvių nacionalinių problemų įmonėje sprendimo galimybių.The paper analyses the relevance of researches of industrial development and related social phenomena to the cognition of any political and economic system. Although the positive impact of citizenship and market economy on national relations is undisputed, a question might arise whether national tensions and conflicts in Lithuania have already finished in the “short” 20th c. that is marked by nationalist outbursts. It also notes that investigation of anti-Soviet expression and national relations in the collectives of industrial enterprises could help to better know the contemporary society. Enterprise collectives, being separate industrial communities perfectly reflect society’s aspirations, problems and concerns. Soviet economic, national and social policies and the aims of society control executed by the regime are closely related to industry and determine the reaction of engineers and workers towards the initiatives of the authorities and changes in the mutual relations of members of plant and factory collectives. The paper also reveals that demonstration of internationalism and national harmony to Moscow as well as repudiation of the existence of national problems aggravated national relations in industrial enterprises. Such supposed national harmony and discrimination of politically unreliable persons reduced possibilities to efficiently solve national problems; therefore, national dissatisfaction grew in enterprises and national frustration increased. The paper indicates that the authorities denied national problems and evaluated them as violations by heads of individual plants or factories, thus there were few efficient opportunities to solve national problems in enterprises