Peticijos teisės įtvirtinimas Lietuvos konstitucinėje teisėje: parlamentinė patirtis.

The article treats the features of the right to petition in the aspect of constitutional law science. The relevance of the subject of the article is presented in the introduction of the article. Further parts of the article present the prevailing conceptions of the petition right, defining the functions of the petition right, describing the influence of the development of human rights to the conception of the petition right. The article analyses the aspects of the petition right becoming more constitutional in Lithuania since 1920 till 1939, also reviews the mechanisms of realization of the right to petition. Right to petition (in its narrow sense) is seen by many countries as a freedom to submit requests and initiatives to legislative and executive institutions, without fear of the legal damage (“by opening the public sphere”) and to raise society problems. In a broader sense, the petition right is understood as citizens’ (individuals’) opportunity to submit an appeal to the government institutions on the personal problems in the realization of individual rights and freedoms or to raise other individual problems. Right to petition makes it possible to inform the public authority institutions, that the existing legal regulation does not allow to effectively exercise individual rights and freedoms, or the absence of legal regulation restricts individual rights and freedoms, and the State’s duty is to examine the petitions filed, to check and reach a decision without formal legal means or court. Thus right to petition may bridge the gap of legal protection, i.e. to secure the interests of society and individuals, without using the classical instruments of legal protection (e.g. a complaint). Disregarding the variety of petition right functions, we may state, that the petition right in democratic rule of law states performs a double function: 1. to protect society interests; 2. to protect individual interests.Straipsnio tikslas – atskleisti peticijos teisės sampratą ir raidą Lietuvos konstitucinėje teisėje. Straipsnyje analizuojami peticijos teisės konstitucionalizavimas tarpukario Lietuvoje, taip pat tarpukario ir šiuolaikinė parlamentinė patirtis įtvirtinant peticijos teisės institutą, kuriant peticijos teisės realizavimo mechanizmus. Lietuvos konstitucinėje doktrinoje vyrauja dvi pozicijos apibrėžiant peticijos teisę (peticiją). Viena pozicija – peticijos teisę priskirti politinėms teisėms, antra pozicija – siekimas ją atskirti nuo politinių teisių. Pirmuoju atveju peticijos teisė (peticija) vertinama kaip piliečio individualūs arba kolektyviniai kreipimaisi į valdžios institucijas su skundu, pasiūlymu arba reikalavimu spręsti teisinį arba kitą visuomenei svarbų klausimą. Antruoju atveju peticijos teisė – tai demokratijos komponentas, leidžiantis visiems valstybės gyventojams spręsti žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo ir apsaugos klausimus