Right to petition: its context and form.

The article treats the features of the right to petition in the aspect of constitutional law science. The relevance of the subject of the article is presented in the introduction of the article. Further parts of the article present the prevailing conceptions of the petition right, defining the functions of the petition right, describing the influence of the development of human rights to the conception of the petition right. Right to petition (in its narrow sense) is seen by many countries as a freedom to submit requests and initiatives to legislative and executive institutions, without fear of the legal damage („by opening the public sphere“) and to raise society problems. In a broader sense, the petition right is understood as citizens’ (individuals’) opportunity to submit an appeal to the government institutions on the personal problems in the realization of individual rights and freedoms or to raise other individual problems. Right to petition makes it possible to inform the public authority institutions, that the existing legal regulation does not allow to effectively exercise individual rights and freedoms, or the absence of legal regulation restricts individual rights and freedoms, and the State’s duty is to examine the petitions filed, to check and reach a decision without formal legal means or court. Thus right to petition may bridge the gap of legal protection, i. e. to secure the interests of society and individuals, without using the classical instruments of legal protection (e. g. a complaint). Disregarding the variety of petition right functions, we may state, that the petition right in democratic rule of law states performs a double function: 1. to protect society interests; 2. to protect individual interests. In the process of development of the human rights institute, a number of political rights cannot be treated exceptionally as political ones. „The classification of political rights are changing and the rights like the right to associations (except for the right to join political parties), and freedoms of gatherings, demonstrations, meetings, free speech and press could already be ascribed to the political rights considering their content in the contemporary democratic state“ [11, p. 329]. The major political rights (to referendum, initiative to legislation) are only for the citizens of the given country, as subjects of political relations. The foreigners cannot exercise these rights. While analyzing the petition right, it becomes clear that the older generation constitutions like those of Italy or Spain name the petition right as belonging to the citizens, while the constitutions of many other countries, describing the subjects of the petition right, name the right as belonging to each person, not only for the citizen of the State (the constitutions of Latvia, Poland, Switzerland, the Czech Charter of Fundamental Rights of 1991) [3]. No doubt, the petition right according to its content, functions and circle of the subjects can be reasonably recognized as one of the major civil and political rights, which means that it can be exercised by any resident of the State.Straipsnyje konstitucinės teisės mokslo aspektu analizuojami peticijos teisės turinio požymiai. Peticijos teisė nagrinėjama kaip viena iš konstitucinių pilietinių teisių. Vystantis žmogaus teisių ir laisvių institutui, pakito ir peticijos teisės turinys, funkcijos bei subjektų ratas. Peticijos teise šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse gali naudotis kiekvienas asmuo, o tai leidžia šią teisę priskirti prie pilietinių teisių. Nors egzistuoja daugybė peticijos teisės sampratų, vis dėlto galima apibendrinti ir peticijos teisę suvokti dviem prasmėmis: peticijos teisė gali būti suprantama siaurąja prasme kaip asmens galimybė pateikti įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijoms prašymus ir iniciatyvas dėl teisės aktų bei iškelti visuomenei aktualias problemas, susijusias su šių institucijų veikla; peticijos teisė gali būti suprantama ir plačiąją prasme kaip asmens galimybė pateikti viešosios valdžios institucijoms kreipimąsi dėl problemų, kilusių įgyvendinant teises ir laisves, arba iškelti kitas individualias problemas. Peticijos teisė yra vienas iš tiesioginės demokratijos institutų, todėl analizuojami jos esminiai skirtumai nuo kitų tiesioginės demokratijos institutų. Taip pat labai svarbios yra šios teisės realizavimo galimybės. Analizuojant peticijos teisės realizavimo mechanizmus, dėmesys sutelkiamas į parlamentų veiklą, nes asmenys, pateikę peticiją parlamentui, gali inicijuoti aukščiausią galią turinčių teisės aktų bei kitų svarbių sprendimų priėmimą