Chorinės muzikos kūryba ir leidyba Lietuvoje okupacijų metais (1940-1944 m.)

Lietuvių chorinės muzikos barus aptariamuoju laikotarpiu, deja, tenka palyginti su tuščiais nederliaus metais. Išskyrus vieną kitą privalomai užsakytą sovietinę masinę dainą, vieną kitą liaudies dainos balsuotę, nieko reikšmingesnio nesukurta. Priežastys iš esmės žinomos ir suprantamos - kūrėjams teko arba greitai ir radikaliai persiorientuoti naujai, griežtai reglamentuotai tematikai, naujoms intonacijoms bei kūrybos principams arba susilaikyti nuo kūrybos. Dalis autorių bandė ieškoti kompromiso, dalis jų pasirinko tylos kelią. Padėtis nepakito ir nacių okupacijos nepriteklių pilnais karo metais, nors socialinis ideologinis klimatas buvo visai kitoks ir kūrybinei raiškai nebuvo trukdoma. Muzikinių kūrinių leidyba Lietuvoje nuo seno tradiciškai visada buvo opi ir labai nerangiai sprendžiama problema. Palyginus su latvių, estų, lenkų sukurta leidybine baze ir tradicijomis, Lietuvos kūrėjams ir atlikėjams beliko tik nuoširdžiai šito pavydėti kaimynams. Padėtis nepasikeitė, kaip buvo tikėtasi, ir abiejų okupacijų metais: išleista vos keletas nedidelių leidinių, dainų rinkinių, kurie šiuo metu yra tapę retomis bibliografinėmis relikvijomis. Taigi, okupacijų metų chorinė kūryba ir leidyba svarbi kaip muzikos istorijos faktas, bet ne menine išliekamąja arba praktine reikšme.The Lithuanian choral music discussed period may regretfully be compared with empty years of infertility. Nothing significant has been created excluding some mandatory mass songs ordered by the Soviet power or some voicing of folk songs. The reasons are known and clear - the creators were forced either rapidly and radically orient in a new way towards strictly regulated thematic, new musical intonations and new principles of creation or refrain from creation. A part of creators tried to look for a compromise and the other part chose silence. The situation did not change during the years of Nazi occupation and the war period of shortages, though social, ideological climate changed and free creation activities were not hindered. It is an old tradition that publication of musical creation was always a sore subject, which was settled clumsily in Lithuania. As compared with well-developed Latvian, Estonian or Polish publication basis, the Lithuanian creators and performers could only envy their neighbors. Despite hopes, nothing changed during the years of both occupations: only some small publications, collections of songs, which have already become rare bibliographic relics, were published. Thus choral creation and publication during the years of occupation was important and may be estimated as the history of music, but not in the sense of creation or in practical sense