Skurdą Lietuvoje lemiantys veiksniai.

Skurdo nustatymas ir įvertinimas yra svarbi problema, su kuria susiduria visos Europos Sąjungos politikos kūrėjai. Europos Taryba 2000 m. kovą Lisabonos susitikime vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos uždavinių įvardijo skurdo ir socialinės atskirties esminį sumažinimą. 2000 m. gruodį Europos Tarybos susitikime Nicoje valstybių vadovai pritarė nuomonei, kad geriausių rezultatų kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi galima pasiekti taikant atviro koordinavimo metodą. Pagrindiniai jo elementai yra bendrų tikslų Europos Sąjungai kaip visumai apibrėžimas, nacionalinių veiksmų planų šiems tikslams pasiekti parengimas ir periodiška pasiektų tikslų stebėsena. Dar prieš Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą buvo taikomos kovos su skurdu priemonės. 2000 m. sudarytos Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijos metmenys, kurių pagrindu buvo parengta ir patvirtinta Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo programa. Skurstančiais laikomi tokie asmenys, kurių gaunamos pajamos ir kiti ištekliai (materialiniai, kultūriniai ir socialiniai) yra tokie maži, kad negali užtikrinti galimybės gyventi pakankamai gerai. Pagrindinis skurdo rodiklis yra santykinė skurdo riba, kuri sudaro 50 procentų šalies vartojimo išlaidų vidurkio. Būtent šis rodiklis ir buvo pasirinktas atliekant šią analizę. Įprastai atliekamos skurdo analizės tikslas yra išsiaiškinti skurdo paplitimo mastą, jo kitimo tendencijas, nustatyti, kokios gyventojų grupės labiausiai kenčia nuo skurdo. Deja, tokia analizė neleidžia įvertinti skurdą lemiančius veiksnius bei skurdo atsiradimo priežastis. Iš ankstesnių analizių žinoma, kad skurstantys asmenys yra žemesnio išsilavinimo negu neskurstantys, tačiau neaišku, ar jie gyvena žemiau skurdo ribos todėl, kad jų išsilavinimas yra žemas, ar atvirkščiai -jų išsilavinimas yra žemas ir todėl jie skursta. Šiame straipsnyje bandoma išsiaiškinti skurdą lemiančius veiksnius. Siekiant šio tikslo naudoti Lietuvos statistikos departamento atlikto namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys. Šio tyrimo objektas yra privatus namų ūkis. Tyrimo metu yra renkama informacija apie namų ūkio narių demografines charakteristikas, socialinį-ekonominį statusą, ekonominę veiklą, būsto sąlygas, išlaidas ir pajamas ir kt. Ši analizė buvo atlikta remiantis 2006 m. tyrimo duomenimis. Iš viso buvo analizuojami 7178 namų ūkiai. Regresinė analizė yra tinkamas metodas nustatyti skurdą lemiančius veiksnius. Tokios rūšies analizė parodo priklausomo kintamojo (šiuo atveju vartojimo išlaidų vienam namų ūkio nariui) ir nepriklausomų kintamųjų (įvairių veiksnių, lemiančių skurdą) sąryšį. Įvertinus regresijos lygties rezultatus, galima padaryti tokias išvadas. Neigiamą įtaką namų ūkių gyvenimo sąlygoms turi namų ūkių gyvenamoji vieta, namų ūkio dydis, išlaikytinių skaičius namų ūkyje, vaikų iki 8 metų skaičius namų ūkyje. Priešingai, teigiamai namų ūkių vartojimo išlaidas veikia dirbančiųjų skaičius namų ūkyje, namų ūkio galvos išsilavinimas, tam tikra namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė ir net šeiminis namų ūkio galvos statusas. Namų ūkio galvos lytis namų ūkių gyvenimo sąlygoms neturi įtakos, tačiau namų ūkio galvos amžius neigiamai veikia namų ūkio gerovę; ši įtaka nėra didelė.This article examines the determinants of poverty in Lithuania. This study is based on 2006 Household Budget Survey data. Regression analysis technique was used to identify the contributions of different variables to poverty. It was attempted to explain the level of expenditure per capita - the dependent variable - as a function of a variety of explanatory variables. The independent variables such as size of the household, living place of the households and various household heads characteristics: age, sex, education, socioeconomic status were included into regression model