Conception of the limitation of a judgement of conviction

Straipsnyje analizuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto egzistavimo pateisinimas ir juridinė prigimtis, aptariamos skirtingų baudžiamosios teisės mokslininkų nuomonės šiais klausimais, o daugiausia dėmesio skiriama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties atribojimo nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės problemai. Kiekvieno teisinio instituto esmė yra jo taikymo sąlygos, be kurių jis neveikia, todėl straipsnyje išsamiai analizuojama, kaip apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto taikymo sąlygos įtvirtinamos 1961 m. ir 2000 m. Baudžiamuosiuose kodeksuose. Aiškinamasi, nuo ko 1961 m. ir 2000 m. Baudžiamuosiuose kodeksuose priklauso apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų trukmė, iki kada jie skaičiuojami, o daugiausia dėmesio skiriama klausimui, ar įstatymų leidėjas gali neatsargiam ir nesunkiam nusikaltimui nustatyti vienodus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Straipsnyje analizuojamos diferencijuotų ir nediferencijuotų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme problemos bei pateikiamas siūlymas, kad nediferencijuoti terminai priklausytų nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo (sunkumo). Taip pat straipsnyje lyginama, kaip 1961 m. ir 2000 m. Baudžiamajame kodekse buvo įtvirtintos kitos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygos, t. y. naujos nusikalstamos veikos nepadarymas bei nesislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Iškeliamas klausimas, ar dėl visų nusikalstamų veikų turi būti nutrauktas dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos besitęsiantis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Pasikeitus baudžiamiesiems įstatymams teismams iškilo kausimas, kurį baudžiamąjį įstatymą taikyti: ar numatantį švelnesnę sankciją, bet ilgesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, ar atvirkščiai.[...]In the present article the author provides an analysis of the justification of the existence of the limitation of a judgement of conviction and its legal origin. What is more, the author discusses the opinions of the researchers of criminal law on these issues, while the main focus is on the problem of the dissociation of the limitation of the judgement of conviction from the release from criminal responsibility. As the essence of each legal institute consists of the conditions of its application, the author presents an in-depth analysis of the validation of the conditions of the limitation of the judgement of conviction in CC 1961 and CC 2000. The author analyses the factors determining the duration of the terms of passing the judgement of conviction in CC 1961 and CC 2000, the main focus being on the question whether the legislator can determine equal terms of the limitation of the judgement of conviction for a careless or less serious crime. The article deals with the problems of the validation of differentiated and non-differentiated terms of the limitation of the judgement of conviction in criminal law; the author suggests that non-differentiated terms should depend on the gravity (seriousness) of the criminal act. The author also compares the validation of other conditions of the limitation of the judgement of conviction in CC 1961 and CC 2000, i.e. not committing new criminal act and not hiding from the pre-trial investigation and trial. The author raises a question whether all criminal acts should terminate the term of the limitation of the judgement of conviction for a previous criminal act. After the changes in criminal laws, the courts have faced the problem of choosing the law that should be applied: the one that provided a milder punishment but longer terms of the limitation of the judgement of conviction, or vice versa. The author provides a detailed analysis of the problem of the validity of this criminal law in time and presents relevant practice of the Supreme Court of Lithuania in solving these problem