Northern Lithuania place-names in Latvian texts

Lietuvos vietovardžių (miestų, upių, ežerų pavadinimų) perteikimas latvių kalba nagrinėtas tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais, tačiau pasirinktas tirti Šiaurės Lietuvos regionas – pirmas bandymas išsamiau apžvelgti siauresnės teritorijos vietovardžių vartojimą latvių kalba. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokios yra Šiaurės Lietuvos vietovardžių vartojimo tendencijos ir kaip latvių skaitytojai supažindinami su jos vietovėmis. Tyrimui atlikti pasitelkti gretinamasis ir analitinis aprašomasis metodai. Šaltiniais pasirinkti įvairūs nemeniniai tekstai, daugiausia turistams skirti Latvijoje ir Lietuvoje išleisti leidiniai – tiek parašyti latviškai, tiek versti į latvių kalbą. Šiaurės Lietuvos vietovardžių latvių tekstuose nėra gausu ir jų įvairovė nedidelė, tačiau turistams skirtuose leidiniuose pasitaiko įvairesnių, ne tik didžiųjų miestų, upių ar kitų objektų pavadinimų. Medžiaga suskirstyta ir aptarta pagal semantines grupes: regionų pavadinimai; miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių pavadinimai; vandens telkinių pavadinimai. Aptarti raidyno pokyčiai (ilgųjų balsių, dvibalsių žymėjimo, minkštumą žyminčios grafemos „i“ perteikimo), taip pat gramatiniai pokyčiai, pavyzdžiui, daugumos miestų pavadinimų (lietuvių kalboje vyriškosios giminės) virtimas moteriškosios giminės daiktavardžiais latvių kalboje. Apskritai Šiaurės Lietuvos regiono vietovardžiai dažniausiai sulatvinami, kaip to reikalauja taisyklės. Vis dėlto pastebima tendencija šalia mažiau žinomų, smulkesnių vietovių ar kitų objektų pavadinimų skliaustuose parašyti vietovardį lietuviškai. Taip pat rasta neatitinkančių žodynų nuostatų ir / arba netaisyklingai perteiktų Šiaurės Lietuvos vietovardžių. Vieną kitą tokių netikslumų galima būtų laikyti korektūros klaidomis, tačiau gerokai daugiau, atrodo, esama perteikimo dėsnių neišmanymo. Pasitaiko ir ne visada pagrįsto formų įvairavimo (regionų pavadinimai Ziemeļlietuva ir Ziemeļu Lietuva, Aukštaitija ir Augštaitija).Rendering place-name (names of towns, rivers, lakes) of Lithuania in Latvian has been investigated in both theoretical and practical aspects; however, the region of Northern Lithuania was chosen as the fi rst attempt to review the usage of place-names of a narrower territory more thoroughly. The aim of the research is to fi nd out the tendencies of the usage of Northern Lithuania place-names and how Latvian readers are acquainted with these localities. Comparative and analytical descriptive methods were employed for the research. Various non-fiction texts, mostly publications issued in Latvia and Lithuania for tourists, both written in Latvian and translated into Latvian, were chosen as sources. There are no many place-names of Northern Lithuania in Latvian texts, and their diversity is poor; however, publications for tourists include more diverse place-names, not only those of cities, rivers or other objects. The material was divided and discussed according to semantic groups: names of regions; names of towns and other settlements; names of water bodies. Variations of alphabet (rendering a grapheme i marking palatalisation) and grammatical changes, e.g. many town names (of masculine gender in Lithuanian) were made nouns of feminine gender in Latvian, have been discussed. In general, place-names of Northern Lithuania are usually Latvianised according to the rules. However, the tendency to write a place-name in brackets in Lithuanian besides names of little-known, smaller or other objects is noticed. Also, not matching provisions of dictionaries and/or incorrectly rendered place-names of North Lithuania were found. Several such inaccuracies could be considered as mistakes of proof; however, it seems that there are more cases of neglected rules of rendering. Sometimes there are unreasoned variations of forms (names of regions Ziemeļlietuva and Ziemeļu Lietuva, Aukštaitija and Augštaitija)