Socialinė vertybė ir individo vertė

Knygoje analizuojamos kasdienio gyvenimo ir kultūros patirtys, kurias tolydžio apgaubia įvairūs aiškinimai, atveriantys prieigas prie kitų kultūrų, tačiau sumažinantys naujovių galimybes. Daugelis kultūros teoretikų teigia, jog žmonių elgseną valdo kultūra – tam tikra kultūros pasąmonė, iš kurios niekas negali išsiveržti. Taip išryškinami įvairūs jėgos laukai, psichologiniai veiksniai, galios konfrontacijos ir pavaldumo hierarchijos bei paneigiama, jog žmogus yra sąmoninga būtybė. Autoriaus požiūriu taip atmetama sąmoningos būtybės galimybė ir sumenkinama individo vertė. Mūsų ryšys su kitais reikalauja ypatingo asmeninio sąmoningumo, kuris yra individualus. Todėl reikia ieškoti pasaulio prasmių, jas patirti. Toks patyrimas yra atviras visiems. Įprasminimo siekis, kaip sąmoningumo būklė, skatina intersubjektyvumą ir kito suvokimą. Globalizacijos sąlygomis pasaulis tampa vis atviresnis, tačiau reikėtų jame suteikti tinkamą vietą lokalinėms kultūroms bei atskiriems individams. Todėl knyga meta iššūkį mokslinėms ir politinėms Apšvietos idėjoms, kurios pamiršo atskiro individo vertę. Mokslinę eseistiką į darnią visumą jungia individo ontologija, kurioje pabrėžiama jo socialinė vertė ir savivertė. Bet koks kultūros klausimas taip pat siejamas su individo saviverte bei savivoka. Taip knygos tekstuose socialinės vertybės klausimai išryškina individo vertę. Kita vertus, ji atskleidžia ir esminius rytų europiečių savivokos aspektus, susijusius tiek su gimtine, tiek su emigracine patirtimi Amerikoje.The text centers on the issue of individual identity, its relationship to other individuals, its social value and ultimately the „self worth“ as a criterion for evaluating all values and diverse societies. Nonetheless the problem of individual self identity is multi-layered and requires an investigation of diverse factors, such as the nature of cultural determinants, the specific social structure which might supress any kind of individual presence, or a social structure that promotes individual identity. Social structures and cultural factors lead to the question of civilizational contexts wherein such structures and factors find their limits. To reach such limits, the text offers methodological procedures that allow a disclosure of the „essential“ aspects of societies and cultures, their inherence in civilizational logics, and the way that the latter provide qualitative differences for interpreting the meaning of identity. At the methodological level, the text offers arguments for the primacy of qualitative understanding over the modern Western quantitative procedures and their limitations. Finally, the question is adressed and articulated as to the civilizational conditions that permit individual identity to unfold, and the way such unfolding might take diverse routes either in one‘s own native land or in diaspora. The latter is quite significant for the Baltic nations, and specifically for Lithuania which is losing significant numbers of citizens to immigration