Saugiausių pasaulio banko lojalumo programų smulkiam ir vidutiniam verslui analizė

Gerėjant paslaugų kokybės standartams finansinėse organizacijose, vis didesnę reikšmę įgauna priemonės, padedančios išlaikyti klientą. Bankininkystės sektorius šiame kontekste nėra išimtis ir lojalumo programos tapo svarbiu įrankiu išsaugant smulkias ir vidutines įmones (SVĮ) kaip klientus, kurie generuoja žymią dalį banko pajamų. Yra manoma, kad saugiausi pasaulio bankai taip pat turi savo lojalumo programas siekdami išlaikyti SVĮ segmentą, tačiau neaiškus šių programų mastas ir charakteristikos suponuoja empirinio tyrimo poreikį. Straipsnio tyrimo pagrindinis tikslas yra apibendrinti pagrindinius lojalumo programų teorinius bruožus ir nustatyti jų paplitimo laipsnį ir specifiškumą pasaulio bankuose. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad siekdami išlaikyti savo klientus – smulkias ir vidutines įmones, saugiausi pasaulio bankai aktyviai taiko lojalumo programas. Atsižvelgus į lojalumo programų, skirtų plėsti ryšius su SVĮ, mastą, Šiaurės Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Australijos rinkos šia prasme yra labiausiai subrendę. Kaupiamosios programos dominuoja analizuotų lojalumo programų kontekste. Paprastai už dalyvavimą tokiose programose SVĮ yra siūlomi kitų organizacijų produktai arba nuolaidos tiems produktams. Populiariausias atlygis tiek kaupiamosiose, tiek nekaupiamosiose programose yra skrydis, nuolaida skrydžio kainai ar vien tik nuolaida. Bankai nėra sukūrę savų produktų kaip lojalumo programos atlygio.With the increasing service quality standards in financial organisations, customer retention tools gain more significance. The banking sector is not an exception in this context as loyalty programmes have become an important tool to retain small and medium enterprises (hereinafter – SMEs) as customers which generate a considerable portion of the bank’s income. It is assumed that the world’s safest banks also have their loyalty programmes in place to retain the SMEs segment, however the unclear extent and characteristics of these programmes presupposes the need for empirical research. First of all, the article elaborates on the concept of loyalty programmes and its typologies, furthermore, it proves the need and importance of bank loyalty programmes to SMEs and after the survey methodology is formed, the magnitude and specificity of the world’s safest banks’ loyalty programmes designed to SMEs are empirically analysed. The accomplished analysis of the national context, types, characteristics and reward parameters of loyalty programmes shows consistent empirical and statistical patterns, which are significant for the marketing science and practice