Teacher’s attitudes towards integration of disabled children at general education schools

Straipsnyje atskleidžiamos pedagogų nuostatos į neįgaliųjų vaikų integraciją bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrime dalyvavo dešimt pedagogų, kurie taiko integruoto ugdymo formas vaikams, turintiems intelekto, klausos, regos, judesio ir padėties sutrikimų ar kompleksinę negalią. Kokybinio tyrimo duomenų analizė leidžia įžvelgti ir teigiamus, ir probleminius neįgaliųjų vaikų integracijos bendrojo lavinimo mokyklose aspektus. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad neįgaliųjų vaikų integracija bendrojo lavinimo mokyklose turi teigiamą įtaką tiek neįgaliųjų vaikų raidai (teigiamam savęs vertinimui, socialinių įgūdžių formavimuisi), tiek nesutrikusios raidos ugdytiniams (vertybinių nuostatų ir socialinių įgūdžių formavimuisi, neįgaliųjų žmonių problemų suvokimui). Kita vertus, aktualu išlieka tai, kad bendrojo lavinimo mokyklose egzistuojančios fizinės ir psichosocialinės aplinkos sąlygos tik iš dalies tenkina neįgaliųjų vaikų poreikius, išryškėja mokytojo padėjėjo, psichologo bei specialiojo pedagogo pagalbos trūkumas, jaučiama tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo stoka, metodinės pagalbos poreikis, sprendžiant elgesio ir ugdymo(si) problemas.The article seeks to answer the following problematic questions: how environment affects education of children with disabilities, how significant the integration of disabled children is to the psychosocial development of the educates and what possibilities a disabled child has in the integration process. The analysis of the data shows that the physical conditions of the environment that exists at general education schools satisfies the needs of disabled children only partly. When estimating the psychosocial environment, it comes to light that some disabled children actively take part in school life, whereas others are ignored and mocked by their peers. The results of the research show that there are positive examples connected with the adaptation of a socioeducational environment: pedagogues understand the significance of improvement of their qualification, necessity of mutual cooperation of different specialists and the possibility to acquire special methodological help and, on the other hand, one of the most urgent problems- the need and help of specialists. Analyzing the attitudes regarding possibility of participation of a disabled child in the process of integration, pedagogues diverged into two groups: those who approve of active and those who approve of limited participation of a child. Possibilities for active participation of children in the integration process are the following: possibility to choose tasks during lessons, self-evaluation, taking responsibility for the performed activity, meetings of parents, pedagogues and pupils. The reasons that limit possibilities of disabled children to take part actively are: individual development of a child, character of a disability and lack of cooperation between parents and pedagogues