Apie verstinę beletristiką Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Straipsnyje aptariama jauno baltarusių literatūros istoriko Aliaksandro Brazgunovo knyga „XV-XVII amžiaus verstinė Baltarusijos beletristika” (2007). Straipsnio autoriaus teigimu, tai – išsamiausia studija apie antikinio, Viduramžių ir Renesanso romano recepciją XV-XVII a. LDK. Knygos vertę paliudija ne tik solidus šaltinių ir literatūros sąrašas (pasitelkiami Rusijos, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos bibliotekų rankraščiai), bet ir pačių tekstų analizė. Knygoje aptariami tokie visoje Europoje populiarūs kūriniai kaip „Trojos istorija”, „Aleksandro romanas”, „Tristanas”, „Bova”, „Romėnų nutikimai”, „Aukso legendos istorijos” ir kt. Parodoma, kaip ši literatūra plito iš Čekijos, Lenkijos ir Balkanų bei „įaugo" į LDK visuomenę ir čia radosi originalios, nuspalvintos vietiniu „koloritu” versijos. Žanriniu požiūriu Brazgunovas aptaria išties platų verstinės beletristikos spektrą – apokrifus ir šventųjų legendas, noveles, istorinį, riterių nuotykinį ir dar kitų tipų romaną. Monografijoje dažniausiai kalbama apie rankraščius. Brazgunovas pagrįstai konstatuoja visavertės riterių kultūros nebuvimą LDK. Anot Brazgunovo, tai – viena iš priežasčių, kodėl Kunigaikštystėje nebuvo sukurta savos originalios beletristikos. Straipsnio autorius apgailestauja, kad tyrėją domino visų pirma romanų ir kitos beletristikos vertimai (tekstai), o ne jų recepcija apskritai; pasak jo, atidesnis žvilgsnis į socialinį-kultūrinį kontekstą būtų leidęs apčiuopiamiau kalbėti apie skaitytoją, kadangi apie bajoriškąją ir miestietiškąją LDK auditoriją knygoje kalbama pernelyg abstrakčiai.The paper discusses the book “XV-XVII amžiaus verstinė Baltarusijos beletristika” [Translated Belarusian Fiction of the 15th–17th c.] by a young Belarusian literary historian Aliaksandr Brazgunov (2007). According to the author of the paper, this is the most comprehensive study about the reception of a novel from the Ancient Epoch, Middle Ages and Renaissance in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the 15th–17th c. The book value is proved not only by a solid list of sources and literature (the manuscripts from Russian, Ukrainian, Polish and Lithuanian libraries are used), but also the analysis of texts. The book discusses such European-wide popular works as “Troy Story”, “Alexander Romance”, “Tristan”, “Bova”, “Roman Adventures”, “The Golden Legend Stories”, etc. The book shows how this literature spread from the Czech Republic, Poland and the Balkans, “found its home” in GDL society and was transformed into original locally coloured versions. From the genre point of view, Brazgunov discusses a road range of translated fiction: apocryphs and the legends of saints, short stories, historical, knight adventurous and other types of novels. The monograph most often resorts to manuscripts. Brazgunov reasonably states the absence of full-rate knight culture in GDL. According to Brazgunov, this is one of the reasons why the Duchy did not have its own original fiction. The author of the paper regrets that the researcher was primarily interested in the translations (texts) of novels and other fiction, rather than their reception in general; according to him, a closer look at the social-cultural context would have enabled a more tangible discussion of the reader, because the book too abstractly writes about the noble and bourgeois GDL audience