Lyčių tarpusavio sąveika

Straipsnyje nagrinėjamos problemos priskiriamos lyčių sociologijos šakai. Pagrindinis dėmesys skiriamas vyrų studijų svarbai, kadangi dažnai maskulininiam lyčių (gender) problemų aspektui skiriamas žymiai mažesnis dėmesys, lyginant su moterų problemų nagrinėjimo paplitimu. Teigiama, kad mūsų visuomenėje apskritai nėra įprasta vyro gyvenimą matyti ar vertinti iš tų pačių pozicijų kaip ir moterų, t.y. suprasti, jog vyrai taipogi susiduria su pakankamai rimtais, tik, aišku, jiems specifiniais sunkumais. Nepaisant atrodytų akivaizdžių faktų, masinėje sąmonėje tebegyvuoja nuostata, jog vyrų problemos nėra, tiksliau, jog nėra reikalo ir net juokinga kalbėti esą vyrai išgyvena sunkumus ar patiria vidinę sumaištį. Viena sudėtingiausių šiuolaikinių vyrų problemų yra ta, kad šiandien tampa neaišku, kokie gi jie turėtų būti. Vyrai susiduria su savęs apibrėžimo, naujo identiteto konstravimo problema. Viena vertus, jiems priekaištaujama už patriarchalinį dominavimą bei moteriškumo nuvertinimą, įskaitant ir jų pačių jaučiamą tradicinio vyriškumo žmogiškąjį ribotumą, kita vertus, jaučiamas nusivylimas naujai besiformuojančia silpnų, neatsakingų, dažnai savo nišos neatrandančių vyrų karta. Tokia dviprasmiška vyrų situacija, reikalaujanti maskulinizmo koncepcijos permąstymo bei adekvačių šiandienai, naujų diskursų teisinančių vyro identiškumo pagrindų sukūrimo, neretai yra vardinama kaip maskulinizmo krizė. Visi pateikti teiginiai ir argumentai dažniausiai yra grįsti vakarietiškąja vyrų studijų tradicija. Ar Lietuvoje ši problematika taip pat yra aktuali? Ar mūsų visuomenėje irgi egzistuoja tam tikras nepasitenkinimas lyčių tarpusavio santykiais? Ar lietuviai vyrai susiduria su naujo tapatumo paieškos poreikiu ir ar galima kalbėti apie vyriškumo krizę ar bent jos apraiškas Lietuvos kontekste? [...] Realizuojant š tiksl pirmiausiai (tam skirta pirmoji straipsnio dalis) pateikiama teorinė esamų vyrų studijų praktikų apžvalga, kurios tikslas – supažindinti skaitytojus su bendru maskulinizmo kontekstu. Išskiriamos pagrindinės konceptualios vyrų problemų tyrinėjimo pakraipos, pasitaikančios socialinių mokslų literatūroje. Pabrėžiama, kad pastaruoju metu labiau paplitę moksliniai vyrų tyrinėjimai, vengiantys vienpusiško ideologinio traktavimo ir apimantys tiek pačių vyrų sukeltas, tiek jų išgyvenamas problemas. Nurodoma, jog sistemiškų vyrų studijų, ypač Lietuvoje, nėra daug ir jų poreikis išlieka aktualus. Antroje straipsnio dalyje yra analizuojami ir interpretuojami atlikto empirinio sociologinio tyrimo „Vyriškų vaidmenų krizė Lietuvoje” duomenys. Gautų rezultatų pagrindu bandoma atspindėti lyčių tarpusavio santykių pobūdį ir nusakyti tuos apribojimus, kuriuos patiria Lietuvos vyrai, siekdami atitikti jiems priskiriamus stereotipinius vaidmenis. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog Lietuvoje esama tam tikro nepasitenkinimo lyčių tarpusavio santykiais: tiek vyrai, tiek moterys mano, jog kitos lyties atstovų gyvenimas yra geresnis, lengvesnis. Todėl aktualus yra poreikis identifikuoti ir vardinti esamus vyriškos raiškos ir būties sunkumus, kas galėtų sumažinti lyčių susipriešinimą, sušvelninti vyrams skiriamus kaltinimus. Lietuvoje iš esmės dominuoja patriarchalinis vyro įvaizdis, pabrėžiant, kad svarbiausias „normalaus" vyro požymis – sugebėti uždirbti pinigus, bet, ypač moterų požiūriu, realybėje šį tradicinį „normalaus” vyro apibrėžimą atitinkančiųjų yra žymiai mažiau. [...]Article deals with the issues within the field of the sociology of gender. Attention is focused on the importance of men’s studies, as the masculine aspect of gender issues is frequently given less attention than feminine problems. The article presents the results of an empirical study carried out in Lithuania; the findings of the study allow describing the criteria of masculinity that are currently dominant. In addition, the article attempts to disclose limitations faced by men when they aim to match the stereotypical roles attached to them