Emocinė inteligencija kaip edukacinių pokyčių prielaida

Straipsnyje nagrinėjama emocinės išminties būtinybė Šiuolaikiniame didėjančios įtampos pasaulyje, kuris vis labiau pabrėžia tokias vertybes kaip atvirumas įvairovei, klaidoms ir konfliktams, kritinei savirefleksijai. Straipsnyje keliamas tikslas pagrįsti emocinės inteligencijos funkcijas ir jų pagrindu apibrėžti emocinės inteligencijos vietą edukacinių pokyčių kontekste. Šio tikslo siekiama analizuojant emocinės inteligencijos teorijas ir sampratas, pagrindžiant esmines emocinės inteligencijos funkcijas ir pristatant tam tikrus jų aspektus bei apibrėžiant emocinę inteligenciją kaip naujos mokymo(si) kokybės mechanizmą, {vairių teorijų ir formuluočių analizė padėjo atpažinti ir išaiškinti percepcinį ir kognityvinį emocinės inteligencijos (EI) ir asmenybinį emocinės kompetencijos (EK) aspektus, leidžiančius emocinę inteligenciją ugdyti kaip gebėjimą bei kalbėti apie emocinės inteligencijos kompetenciją. Emocinės inteligencijos funkcionavimo analizė išryškino: aktyvinančią funkciją - tai, kad EI yra priemonė, skatinanti refleksijų ir raginanti spręsti problemas; atveriančią funkciją - tai, kad EI, kaip proaktyvusis veiklos modelis, įgalina žmogų laisvai priimti sprendimą, kai emocijų sukelta reakcija yra refleksuojama, pasitelkus savimonę, sąžinę, vaizduotę ir valią, tokiu būdu leidžiant žmogui atverti savo emocijas; integruojančią funkciją - tai, kad EI įgalina identifikuoti ir reflektuoti problemas įvairiose gyvenimo ir profesinės veiklos sferose per intervencinį įsikišimą į veiklą, nukreipiant dėmesį į vidinius procesu; reguliuojančią-adaptaciną funkciją - tai, kad EI padeda suplanuoti savo psichologinę sėkmę, kadangi jos dėka, įvertinus savo pranašumus ir trūkumus, poreikius ir vertybes, racionalizavus aplinkos įtaką, adaptuojamasi; komunikacinę funkciją - tai, kad EI, pabrėždama emocinį aspektą, padeda giliau suvokti save ir kitus; vertinamąją funkciją - tai, kad EI dėka, instinktyvūs individo poreikiai yra įvertinami ir artinami prie normalių normų. Pagrindus EI funkcijų esmę, išryškėja jos edukacinės prielaidos, kurias lemia vidinių faktorių įtaka: gebėjimas suvokti, atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei jausmus, stichiškus troškimus, pasverti interesus ir pasekmes, suprasti ir įveikti išorinės aplinkos faktorius. Esant įtampos situacijoms, emocinė inteligencija suteiktų energijos, padėtų kurti pasitikėjimo santykius bei skatintų kūrybiškumą per intuiciją ir pojūčius. Straipsnį apibendrina mintis, kad emocinė inteligencija tarsi gyvenimo logika ar „sveikas protas" galėtų būti vystoma kaip tarpdisciplininė asmenybės ugdymo priemonė, o jos vertybinė funkcija suteiktų naujos ugdymo(si) kokybės galimybę.The paper discloses a significant role of emotional reflections in today's context, that is, in a world characterized by increased tension, caused by globalization, growth of science, rapid technological change, the workplace diversity and constant environmental changes. After the overview of various concepts of emotional intelligence (EI) special attention is concentrated on the justification of the following functions of EI: activating, opening, integrating, adaptive - regulating, evaluating and communication. This is done with the goal of introducing EI as a unique and new quality tool for teaching and learning. Also, some specific patterns of educational paradigm shifts, which could be influenced by the development and use of EI, are distinguished. The paper highlights the original mission of EI to help an individual and/or organization to develop skills, which could strengthen the inner efficiency of a person, leading to a more effective individual and better organizational performances. This article in particular emphasizes the evaluative function of EI as being a unique means of psychological and ethical adaptation, which enhances new qualities in education