Studies on wooden constructions in Kaunas

Teikiama publikacija atspindi pradinius bandymus susisteminti medinių konstrukcijų taikymo Lietuvos statybose patirtį. Paliečiami ir jai skirti tyrimai kitose šalyse. Į šią Lietuvos materialinės kultūros palikimo dalį pirmiau atkreipė dėmesį kultūros ir ūkio istorijos tyrimų srityje daugiau pasiekusių šalių – Vokietijos, Rusijos, iš dalies Lenkijos, Skandinavų ir kiti intelektualai. Jų darbuose daugiau vietos buvo skirta medžio statinių formoms, įvairių statinio dalių originaliai puošybai. Aprašyta detalių formų plastika, stilistika, koloristika. Gerokai mažiau domėtasi konstrukciniais sprendimais. Įdomesnių vietinių statinių medžio konstrukcijos (tiltų, bažnyčių, sinagogų, dvarų ir kitos) buvo jau gana sunykusios arba neautentiškos. Daugelio konstrukcijų analogų pakankamai buvo ir kaimyniniuose kraštuose. Todėl jos jau anksčiau aprašytos. Vėliau šiuos tyrimus tinkamai papildė Lietuvoje studijavę absolventai. Tačiau juos reikėjo tam paruošti. Tam buvo sudarytos gana pažangios studijų programos, parašyti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba. Ateičiai ir istoriniu požiūriu yra verta dėmesio patirtis, leidusi per trumpą tarpukario laikotarpį įveikti buvusį atsilikimą, perimti vertingesnius Europos patirties elementus. Taip buvo parengti jauni, veiklūs absolventai. Jie pakankamai gerai pratęsė darbus, kuriuos tarpukario metais buvo pradėję jų dėstytojai. Pokariu dauguma jų tapę emigrantais ar tremtiniais nebegalėjo tęsti darbų Lietuvoje. Su pagarba minėtini A. Bistrickas, J. Paulauskas ir kiti Vytauto Didžiojo universiteto auklėtiniai, nuveikę nemažai reikšmingų darbų, taip pat ir medinių konstrukcijų studijų raidos labui, išugdę kelias inžinierių kartas. Naują medinių konstrukcijų raidos etapą ėmėsi energingai plėtoti VDU absolventų auklėtinis Algirdas Baltrušaitis, galbūt pirmasis KPI – KTU docentas, dalyvavęs tarptautinėse konferencijose medžio konstrukcijų tobulinimo klausimais, pateikęs solidžių pranešimų. Teikiama publikacija yra parengta paminint jo jubiliejų.The prepared publication is intended for the initial systematization of the experience of applying wooden constructions in Lithuania. The paper deals with research conducted by the experts in the field from other countries. This part of material cultural heritage in Lithuania has been first introduced by the scholars from Scandinavia, Germany, Russia and partly Poland – the countries representing notable achievements looking into cultural and economic history. The produced works mainly focus on the forms of wooden constructions, the original decoration of different parts of the building, the plasticity of details, style and colours. Scant attention has been paid to structural solutions. More sophisticated and interesting wooden constructions of the local buildings (bridges, churches, synagogues, manors, etc.) were seriously deteriorated or possibly fictitious. The majority of analogical constructions found in the neighbouring countries were described earlier. Later, these investigations were properly completed by the graduates studying in Lithuania. However, they had to be thoroughly trained to become professionals. For this purpose, advanced study programs and first course books in Lithuanian were prepared. From a historical point of view, for the future, gained experience in overcoming earlier backwardness within a short period of time and intercepting valuable elements of European experience are the issues worth paying attention. This is the way of how young and promising graduates were trained. They were good enough at proceeding with works started by their teachers. In the post-war period, a large number of them became emigrants or exiles and lost the possibility of carrying on their works in Lithuania. A. Bistrickas, J. Paulauskas and other graduates from Vytautas Magnus University are those deserved for their significant accomplishments in the field of wooden constructions. [...