The Safe ceiling of Lithuanian budget deficit

Nuo 2008 m. rugsėjo suverenios skolos problema yra intensyviai analizuojama. Straipsnio tikslas yra nustatyti biudžeto deficito viršutinės ribos, kurią nustato Mastrichto sutartis, įtaką tolimesniam Lietuvos skolos vystymuisi. Lietuvos skolos vystymosi 2000–2012 m. laikotarpiu simuliacija naudojant statistinius bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo duomenis atskleidė, kad skola didės kasmet, jei biudžeto deficitas bus 3 proc. Išimtis buvo 2011 metai. Todėl Lietuvoje, kurios pradinė skola 2000 m. buvo labai maža, 3 proc. biudžeto deficitas atvėrė duris skolos didinimui. Skirtumas tarp BVP augimo tempo ir skolos palūkanų vaidina „sniego lavinos“ vaidmenį. Šalyse, kur didelis BVP augimo tempas ir maža palūkanų norma, „sniego lavinos“ efektas teigiamai veikia vystymąsi laikui bėgant, net jei pradžioje ir buvo deficitas. Lietuvos skolos palūkanų norma 2012 pabaigoje buvo 4,8 proc., t.y. viena aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Siekiant, kad skola laikui bėgant mažėtų, nominalus BVP augimas turi būti didesnis už 4,8 proc. 2000–2008 m. Lietuvos skola buvo maža ir buvo didelis BVP augimas. Po 2000 m. Lietuvos skola padidėjo iki beveik 41 proc. BVP. Dabartinis 3 proc. biudžeto deficitas užtikrina Lietuvos skolos konvergenciją iki 60 proc., bet ne stabilią skolos būklę. Apibendrinant galima teigti, kad bendru atveju 3 proc. lubos Lietuvai yra per aukštos. Norėdama stabilizuoti skolos didėjimą, Lietuva turėtų palaikyti biudžeto deficitą mažesnį už 2,4 proc. 2013 metais, ir šis indeksas metai iš metų turėtų būti lankstus.Paper deals with the impact of the budget deficit on the outstanding debt of Lithuania. The ceiling of 3%, which is set in the Maastricht Treaty, is used as a benchmark to simulate changes of the outstanding debt. In addition, the influence of the interest paid on the debt to the primary budget deficit is analysed. The analysis shows that the rule of the Maastricht Ttreaty concerning the ceiling of 3% for a budget deficit is not sufficient to have a steady or non-increasing state of the debt of Lithuania. Great varieties of GDP growth and the initial outstanding stock of the debt in the EU countries allow a very substantial growth of the debt as well as a decrease of the debt for an individual country, despite the limit of 3% being in place. In order to a have non-increasing debt of Lithuania, the ceiling of the budget deficit should be flexible and lower than that set by the Maastricht Treaty. The conclusion is based on statistical data of the EU countries and the model of integral presentation form of the debt applied in the Lithuanian case