Ekologiniu sisteminiu požiūriu grįsta ankstyvoji pagalba ikimokyklinėse ugdymo įstaigose

Straipsnis grindžiamas ekologine sistemine nuostata, jame siekta atskleisti teorinį į vaiką šeimoje orientuotos ankstyvosios pagalbos konceptą bei jo interpretacijas praktikoje. Tuo tikslu atskleista į vaiką šeimoje ir į šeimą orientuotos ankstyvosios pagalbos koncepto teorinė samprata, identifikuoti specialistų ir pedagogų pagalbos vaikui ir šeimai praktikos struktūriniai komponentai; pateiktos tyrimo dalyvių patirtys. Į vaiką šeimoje ir kitoje vaikui artimoje aplinkoje orientuotos pagalbos nuostatos analizuojamos paradigmų kaitos procese. Pusiau struktūruoto interviu metodu surinktų duomenų kokybinė turinio analizė leido atskleisti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbančių pagalbos specialistų ir pedagogų pagalbos vaikui ir šeimai struktūrinius komponentus, iliustruoti bei interpretuoti jų patirtį ekologinio sisteminio modelio kontekste. Atlikta išsami teorinė analizė leidžia teigti, kad į vaiką šeimoje ir šeimą orientuota ankstyvoji pagalba keičia tradicinę į vaiką orientuotą paradigmą. Šiame kontekste akcentuojama (ne)formalių, (ne)tiesioginių paslaugų vaikui ir šeimai svarba. Specialistų pagalba teikiama atsižvelgiant į vaiko aplinką ir funkcionavimą joje, orientuojantis į vaiko ir šeimos įgalinimą, teikiant emocinę ir informacinę paramą šeimoms, stiprinant vaiko ir tėvų tarpusavio sąveikas. Pagalbos kryptys numatomos specialistams ir šeimoms bendradarbiaujant, atsižvelgiant į vaiko ir šeimos stiprybes, sutelkiant šeimos ir institucijos turimus resursus, palaikant lygiaverčius tarpusavio santykius. Kita vertus, specialistų patirties analizė rodo, jog specialistų ir pedagogų praktika tebėra grindžiama į vaiką orientuoto ugdymo filosofija, kurią lemia specialistų profesinio rengimo ypatumai bei profesinės veiklos reglamentas