Government debt sustainability

Lietuvos vyriausybės skolos tvarumas reikalauja ypač didelio dėmesio, nes pastaraisiais metais skola ypač išaugo. Straipsnio tikslas yra ištirti Lietuvos vyriausybės skolos tvarumą atsižvelgiant į nominalų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, skolos palūkanų dydį ir biudžeto deficitą. Jei Lietuva ir toliau augs tokiu tempu, kaip augo 2000–2011 m. ir biudžeto deficito vidurkis išliks toks pat, ilgu laikotarpiu Lietuvos skola bus apie 44 proc., o tai yra žymiai mažiau, nei Mastrichto kriterijų nustatytas lygis. 2009–2011 m. scenarijus ateityje Lietuvai gali būti labai rizikingas. Jei BVP nukris iki tokio paties lygio ir biudžeto deficitas išliks tokio paties dydžio, kaip nurodytais metais, vyriausybės skola per du metus pasieks 60 proc. Tai reikš dideles išlaidas aptarnaujant skolą ir privers labiau apriboti biudžeto balansą. Tokiu atveju vėliau biudžetas turėtų būti smarkiai perteklinis norint atitikti Mastrichto kriterijus. Lietuvos biudžeto balansas tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas, išskyrus 2005 ir 2006 metus. Tai nesudaro didelių problemų santykinai didinant skolą, kol nominalus BVP augimas yra stipriai teigiamas. Ekonominių sukrėtimų laikotarpiais yra labai sunku nedidinti santykinės skolos. Norint užtikrinti, kad skola nedidės vidutinio ilgumo laikotarpiu, stipraus ekonominio augimo laikotarpiu balansas turi būti stipriai teigiamas, kad kompensuotų neigiamą balansą ekonominių krizių laikotarpiais.Paper deals with some aspects of sustainability of the government debt of Lithuania for a long, medium and short time horizon. The purpose of the study is to investigate the sustainability of the debt with respect to the nominal GDP growth, the interest rate on the debt, and the primary budget deficit. The differential equations calculus technique is used for the analysis of the debt. A scenario approach is used to simulate the sensitivity of the debt to economic shocks. An inequality for a non-increasing debt over a medium term is applied for the possibility to restore the level of the debt to a pre-crisis level. The sensitivity of the debt to a short movement of interest rate, the GDP growth rate and the primary budget deficit is investigated. A rule of debt change in a short run by one percentage point is formulated