Priklausomybės tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo Lietuvoje vertinimas: teritoriniai ir sektoriniai aspektai

Straipsnyje nagrinėjama problema - darbo užmokesčio ir darbo našumo skirtumai atskiruose Lietuvos regionuose bei sektoriuose. Šiuos skirtumus lemia įvairūs veiksniai, todėl, esant tam pačiam darbo našumo lygiui, atskiruose regionuose ar sektoriuose darbo užmokesčio lygis gali būti nevienodas, nes skiriasi rinkos monopolizacijos laipsnis, darbo pobūdis, investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir t.t. Apžvelgus darbo užmokesčio ir darbo našumo kitimo tendencijas teritoriniu aspektu, pastebėta, kad Vilniaus apskrityje, kur darbo užmokestis buvo didžiausias, 2005-2010 m. vidutiniškai 1,15 karto viršijo vidutinį mėnesinį viso ūkio bruto darbo užmokestį. Darbo našumas vidutiniškai 1,37 karto viršija vidutinį viso ūkio darbo našumą. Galima teigti, kad šiame regione atlygis už darbą yra pagrįstai didžiausias. Tauragės apskrityje, kur darbo užmokestis yra mažiausias, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2005-2010 m. yra mažesnis 1,30 karto už vidutinį šalies darbo užmokestį, o darbo našumas atitinkamu laikotarpiu šiame sektoriuje yra mažesnis 1,83 karto nei vidutinis šalies darbo našumas. Skirtumai tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo regioniniu ir ekonomikos sektorių požiūriu vertinami remiantis šiuo metodu: jei santykis tarp darbo užmokesčio regione (ūkio sektoriuje) su šalies vidurkiu yra didesnis (arba mažesnis), lyginant su darbo našumo santykiu regione (ūkio sektoriuje) ir šalies vidurkiu, vadinasi, skirtumai egzistuoja. Kuo šių santykių skirtumas didesnis, tuo neatitikimas irgi yra didesnis. Atliktos analizės rezultatai rodo, kad darbo našumo skirtumai tarp Lietuvos regionų yra didesni nei darbo užmokesčio. Skirtumus tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo lygio Lietuvoje teritoriniu aspektu įvertinantis koeficientas 2010 m. lygus 0,128 ir buvo didesnis nei 2005 m. Atlikta analizė rodo, kad darbo užmokesčio ir darbo našumo lygis teritoriniu aspektu labiausiai atitinka Kauno, Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Didžiausias darbo užmokesčio perviršis, lyginant su darbo našumu, egzistuoja Tauragės apskrityje, t. y. šioje apskrityje mokamas darbo užmokestis sąlyginai didesnis, lyginant su darbo našumu. Vilniaus apskrityje egzistuoja neigiamas darbo užmokesčio perviršis, t. y. mokamas santykinis darbo užmokestis mažesnis nei darbo našumo lygis. Gauti rezultatai taip pat atskleidžia, kad skirtumai tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo lygio šalyje sektoriniu požiūriu yra didesni 2005 nei 2010 m. Darbo užmokesčio ir darbo našumo lygis sektoriniu aspektu labiausiai atitiko Vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, Statybos, Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos bei Administravimo ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Didžiausias darbo užmokesčio perviršis, lyginant su darbo našumu, stebimas Finansų ir draudimo veiklos, Įmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, Švietimo bei Žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriuose. Didžiausias darbo našumo perviršis buvo Elektros, dujų garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei Nekilnojamojo turto operacijų sektoriuose. Taigi šiuose sektoriuose darbo našumo lygis gerokai lenkia darbo užmokesčio lygį.Wages and labour productivity are important economic indicators and their relationship is has been analysed not only by economists but also by employers and politicians. Relationship between wages and labour productivity is important for every region or economic sector since the standard of living and distribution of incomes between labour and capital depend upon it. The paper presents evaluation of the relationship between wages and labour productivity in Lithuania by regions and economic sectors. The results of performed analysis show that regional dissimilarities of labour productivity are greater than of wages. The correlation coefficient of wages and labour productivity analysed by regions and economic activities in 2005-2010 showed that dissimilarities of wages were higher than of labour productivity