Kultūros vaidmuo skatinant verslumą Lietuvoje

Identifikuojant veiksnius, darančius įtaką įmonių vystymuisi, autoriai neretai neigia kultūros vaidmenį. Todėl tyrimo klausimas, kaip kultūra veikia verslumo dinamiką Lietuvoje, yra aktualus ir novatoriškas. Straipsnis sudarytas iš 3 dalių: pirmoji dalis pristato svarbiausias kultūros ekonomikos koncepcijas, bruožus ir plėtros tendencijas, kūrybingumo ir verslumo dimensijas, meno ir verslo derinimo ypatumus konkurencinių pranašumų kontekste; antra dalis skirta Globalios verslumo stebėsenos (angl. Global Entrepreneurship Monitor) metodologijai, o trečioji - pristatyti tyrimo, nagrinėjančio kultūros efektus Lietuvos verslumo dinamikai, rezultatus. Tyrimo metodologija apima kiekybinį ir kokybinį tyrimo metodus. Kiekybinė gyventojų apklausos imtis - 2003 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 64 metų, ir ekspertų interviu (kokybinis tyrimo metodas). Tyrimas buvo atliktas 2011 m. Tarptautinio verslo mokyklos komandos; kokybinis tyrimas įtraukė 36 respondentus iš 9 skirtingų sričių (kiekvienoje grupėje po 1 ekspertą-praktiką). Šios sritys apima finansus, vyriausybės programas ir politikas, švietimą ir mokymus, tyrimus ir plėtrą, verslo ir fizinę infrastruktūrą, rinkos atvirumą, kultūrines ir socialines normas. Paskutiniosios grupės atsakymai, susiję su kultūrinėmis ir socialinėmis normomis, ypač svarbūs šio tyrimo tikslui pasiekti. Kūrybingumas - kultūros epicentras - tai pagrindinė savirealizacijos forma, iškylanti kaip viena svarbiausių Europos Sąjungos, šalies narės bei atskirų organizacijų ir individų konkurencingumo skatinimo sąlygų. Tyrimo rezultatai suponuoja gana kontrastingas išvadas, kaip kultūra veikia Lietuvos verslą ir verslumo dinamiką Lietuvoje. Viena vertus, įžvelgiamas neišnaudotas švietimo sistemos bei vyriausybės programų ir politikų vaidmens, skatinant verslumą šalyje, potencialas. Verslumą dažnai „įkalina" rizikos vengimas ir nepakankamos kompetencijos strateginio planavimo srityje. Kita vertus, verslumo dinamika Lietuvoj e yra ganėtinai pozityvi, nes apie 20 proc. respondentų ketina pradėti versląper artimiausius 3 metus, bei gana mažas procentas respondentų palieka verslą per paskutiniuosius 12 mėnesių (apie Зргос). Remiantis 2013 m. Kuala Lumpure pristatytais pasaulinės Globalios verslumo stebėsenos (GEM) rezultatais, panašios tendencijos išliko ir 2012 metais. Nors ankstyvosios stadijos verslų skaičius Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, sumenko, Lietuvos verslininkus vis dažniau skatina ne būtinybė, o esamos palankios galimybės rinkoje. dinamikai. Tyrimo tikslas - ištirti, kaip kultūra veikia verslumo dinamiką šalyje, nagrinėjant tokius veiksnius kaip švietimą, kūrybingumą, novatoriškumą ar kultūrines ir socialines normas. Tyrimo uždaviniai: išnagrinėti svarbiausias su kultūra ir verslumu susijusias sąvokas, bruožus ir tendencijas, verslumo ir meno / kūrybingumo derinimo aspektus, kūrybingumo dimensijas konkurencinių pranašumų stiprinimo ir verslumo kontekste; pristatyti Globalios verslumo stebėsenos metodologiją ir atlikto tyrimo rezultatus, atskleidžiančius pagrindinius kultūros efektus verslumui Lietuvoje.Paper aims at examining the effects of culture on the dynamics of entrepreneurship in Lithuania via such factors as education, creativeness, innovativeness or social and cultural norms. The paper consists of 3 parts: the first part focuses on the main concepts, patterns and trends of the economy of culture, the interaction between arts and business, the dimensions of creativity as well as entrepreneurship; the second part presents the Global Entrepreneurship Monitor-based methodology, and the last part reveals research results. In the light of the rapid globalization process, culture is often considered the evolution of mankind and the essence of civilization. It is perceived as arts, literature, music, painting, lifestyle of society, customs, rales, religion, leisure and many other aspects; however, its role in business and organizations has been insufficiently examined. While identifying factors that influence the development of companies and/ or entrepreneurial activities authors often neglect the role of culture but without using a creative potential of human resources in the context of their unique cultural or intercultural backgrounds, it is unlikely to efficiently manage innovation processes and entrepreneurial activities. As stated by such global organizations as the United Nations or the European Union, while promoting the economy of culture and creativity countries also promote economic development, social inclusion and improvements in social areas. Without knowing the impacts of national culture on business some financial support measures could vanish. Therefore, the research question, how culture affects the dynamics of entrepreneurship in Lithuania, is of significant importance