Gintautas Mažeikis. Filosofinės antropologijos pragmatika ir analitika

Recenzijoje aptariama Gintauto Mažeikio knyga „Filosofinės antropologijos pragmatika ir analitika“ (2005). Publikacijoje svarstoma apie socialinio ir filosofinio mokslinių diskursų skirtumus. Mažeikio knygoje netiesiogiai sprendžiamas dviejų gretutinių mokslo šakų konfliktas: viena vertus, jis išlieka filosofas iki galo, neprarasdamas savo identiteto, kita vertus, jis įveikia nematomus draudimus, analizuodamas socialinių mokslų objektus. Ypač turiningas autoriaus atliekamas filosofijos klasikų idėjų ir socialinės „čia ir dabar“ realybės susiejimas, taip suteikiant prasmes kasdieniams reiškiniams. Kiekvienas knygos skyrius, analizuojantis šiuolaikinį pasaulį apibūdinančius reiškinius, skaitytojui leidžia pajusti to pasaulio dramą, pasireiškiančią nepastovumu, fragmentiškumu, identitetų įvairove. Vis dėlto, knygoje neribotai išplečiant tiriamąjį objektą, atsiskleidžia ir tarpdiscipliniškumo silpnybės, išryškėja knygos koncepcijos aiškaus įvardijimo stoka. Knygos autorius analizuoja multikultūralizmą, socialinį fraktališkumą, oponuoja šiuos reiškinius su monolitinės sovietinės kultūros reiškiniais. Iš pradžių skaitoma knyga sudaro stiliaus bei analizės objektų fragmentiškumo įspūdį, tačiau vėliau atsiveria sistemingas žemėlapis. Tai skaitytoją įveda į tarpdiscipliniškumo erdvę, kadangi autorius operuoja įvairių mokslų žiniomis. Mažeikis akivaizdžiai plėtoja postmodernistinę teksto struktūravimo ir socialinės realybės analizės tradiciją. Knygoje parodoma socialinės realybės pusė, kurios neretai nenori ar negali matyti tradicinės akademinės disciplinos.The review discusses the book “Filosofinės antropologijos pragmatika ir analitika” [The Pragmatics and Analytics of Philosophical Anthropology] by Gintautas Mažeikis (2005). The publication considers the differences of social and philosophical academic discourses. The book by Mažeikis indirectly solves the conflict of two adjacent branches of science: on the one hand, he remains a philosopher till the end, without losing his identity; on the other hand, he overcomes invisible prohibitions while analysing the objects of social sciences. Particularly thoughtfully the author relates the ideas of the classics of philosophy and the social “here and now” reality, thus giving meaning to everyday phenomena. Every chapter of the book that analyses the phenomena describing modern world enables the reader to feel the drama of that world which manifests in instability, fragmentary nature and diversity of identities. However, the limitless broadening of the object under discussion reveals the weaknesses of interdisciplinarity and lack of a clear statement of the concept of the book. The author of the book analyses multiculturalism, social fractalism, and opposes these phenomena against the phenomena of monolithic Soviet culture. At first the book creates an impression of fragmentary style and analysis objects, yet later it turns out to be a systematic map. This brings the reader to the space of interdisciplinarity, because the author shows the knowledge of different sciences. Mažeikis evidently develops a postmodern tradition of text structurisation and social reality analysis. The book shows the side of social reality which traditional academic disciplines often do not wish to or cannot see