Dynamics of national budget of Lithuania

Valstybės, savivaldybių, nacionalinio ir konsoliduoto biudžetų rodikliai apibūdina įvairius valstybės socialinės ekonominės būklės ir raidos aspektus. Kartu tai vykdomos fiskalinės politikos, įgyvendinamos ūkio plėtros strategijos ir galiausiai visos nacionalinės politikos tam tikra, pirmiausiai kiekybinė, išraiška. Straipsnio tikslas – atskleisti nacionalinio biudžeto įvairių aspektų dėsningumus ir besiformuojančias tendencijas. Nuo 1993 m. iki 2002 m. nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų rodiklių absoliutinės reikšmės padidėjo apie keturis kartus, tačiau aiškiai matomas dėsningumas – jų ir bendrojo šalies vidaus produkto mažėjimo santykis. Tokia tendencija, atkreipiant dėmesį į tai, kad 2000 m. Biudžeto sandaros įstatymu reformuoti nebiudžetiniai fondai ir jų pajamos bei išlaidos tapo sudedamąją nacionalinio biudžeto dalimi, neginčijamai rodo mažėjantį valstybės perskirstomąjį vaidmenį. Nagrinėjamo laikotarpio nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų rodiklių dinamika aiškiai rodo dvi pagal pobūdį skirtingas raidos fazes: pakankamai spartaus nuolatinio rodiklių absoliutinių reikšmių didėjimo 1993–1998 m. ir svyravimo 1999–2002 m. Nagrinėjamo dešimtmečio nacionalinio biudžeto išlaidų struktūrai pagal valstybės funkcijas būdingos tokios tendencijos: išlaidų ekonomikai santykinės dalies mažėjimas, nedaug keičiantis rodiklių absoliutiniams dydžiams; išlaidų kitoms valstybės funkcijoms lyginamosios dalies ir absoliutinių reikšmių didėjimas; išlaidų socialinei sričiai absoliutinių reikšmių didėjimas, išliekant nuolatinei santykinei daliai visose išlaidose.The indicators of the state, municipal, national and consolidated budgets describe various aspects of the social economic condition and development of the state. It is also a certain expression, primarily quantitative, of the pursued fiscal policy, implemented economic development strategy and finally the pursued national policy. The paper aims to reveal the patterns of various aspects of the national budget and forming tendencies. From 1993 to 2002, the absolute values of the revenue and expenditure indicators of the national budget increased about four times, yet the tendency of the ratio of a decrease in them and the gross domestic product has been clearly observed. This tendency, with regard to the fact that the non-budgetary funds and their revenues and expenditure reformed by the 2000 Law on Budgeting became an integral part of the national budget, definitely shows the decreasing distributional role of the state. The dynamics of the indicators of the revenue and expenditure of the national budget of the given period clearly shows two different stages of development by nature: rather rapid constant growing of the absolute values of indicators in 1993–1998 and fluctuation in 1999–2002. The following tendencies are characteristic of the expenditure structure of the national budget of the given decade by state functions: the decrease in the relative part of expenditure on economy with a small shift in the absolute values of indicators; increase in the comparative part and the absolute values of expenditure on other state functions; increase in the absolute values of expenditure on the social area with the remaining constant relative part in all types of expenditure