ES prekybos šiltnamio dujų emisijomis iššūkiai Lietuvai

Pagrindinis straipsnio tikslas – įvertinti prekybos apyvartiniais taršos leidimais įtaką energijos kainoms ir Lietuvos ūkio plėtrai, remiantis naujai parengto apyvartinių taršos leidimų (ATL) paskirstymo plano 2008–2012 m. duomenimis bei prekybos pirmuoju laikotarpiu – pirmųjų metų rezultatais. Lietuvos energetikos ir pramonės įmonėms dalyvavimas Europos Sąjungos (ES) prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje davė nemažai naudos. Lietuvos įmonėms 2005 metams buvo suteikta apyvartinių taršos leidimų į atmosferą išleisti 13,8 milijonų tonų CO2. Tuo tarpu 2005 m. įrenginių CO2 išleidimas siekė tik 6,6 milijonus tonų. Likusius apyvartinius taršos leidimus įmonės galėjo parduoti kitoms ES įmonėms, kurioms apyvartinių taršos leidimų trūko. Tokia situacija suformavo Lietuvos įmonių požiūrį į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą kaip į savotišką Europos Sąjungos paramos formą, bet ne į įpareigojimą. Deja, įmonės jau turėtų pradėti ruoštis sunkesniems laikams. Nuo 2008 metų Europos Sąjungoje prasideda antrasis prekybos apyvartiniais taršos leidimais laikotarpis. Lietuva šiuo atveju atsiduria ypač nepalankioje situacijoje. 2009 metų pabaigoje uždarius Ignalinos AE antrąjį bloką, lieka tik dvi alternatyvos: arba pirkti didelius kiekius elektros energijos iš Rusijos, arba padidinti Lietuvos šiluminių elektrinių apkrovimą ir pirkti apyvartinius taršos leidimus iš kitų ES šalių. Augant Lietuvos ūkiui, vienam bendrojo vidaus produkto litui tenkanti CO2 tarša Lietuvoje iki 2012 metų turėtų sumažėti trečdaliu. Tai labai rimtas iššūkis Lietuvos įmonėms.The main aim of the article is to assess the impact of the trade in allowances on energy prices and development of Lithuanian economy on the basis of the data of the newly drafted National Allocation Plan for 2008–2012 and the results of the trade in the first period, i.e. in the first year. The participation of Lithuanian energy and industry companies in the system of the EU trade in allowances was beneficial for them. Lithuanian companies were allocated allowances for the emission of 13.8 million tons of CO2 for 2005. However, the amount of CO2 emissions in 2005 reached 6.6 million tons. Companies could sell the remaining part of allowances to other EU companies, which did not have enough allowances. Such a situation has determined Lithuanian companies’ attitudes towards the system of trade in allowances as a peculiar form of the EU support, but not as an obligation. However, companies should prepare for a tougher period. In 2008, the second period of the EU trade in allowances begins. In this respect, Lithuania faces a rather unfavourable situation. In 2009, after the second unit of the Ignalina Power Plant is decommissioned, only two alternatives will remain: to buy big amounts of electricity power from Russia or to increase the load of thermal power stations and buy allowances from other EU states. With the Lithuanian economy growing, the CO2 pollution per one litas of the domestic product will decrease in Lithuania by one third until 2012. This is a very serious challenge that Lithuanian companies face