Žodžių galios tyrėjas

Recenzijoje aptariama Juozo Pikčilingio „Stilistikos darbų rinktinė“ (2010) – lietuvių kalbos stilistikos istorija, reikšmingas įvykis kalbotyros darbų leidyboje. Pikčilingis siekdamas sukurti vientisą lingvistinę lietuvių kalbos teoriją buvo gerai susipažinęs su to meto rusų, vokiečių, prancūzų, anglų, kiek mažiau lenkų, čekų ir slovakų stilistikos darbais. Visose lietuviškose enciklopedijose Juozas Pikčilingis tituluojamas savarankiškos lietuvių kalbotyros šakos – lingvistinės stilistikos – pradininku. Rinktinė pradedama Reginos Koženiauskienės, vienos iš sudarytojų, trumpa apžvalga apie lietuvių stilistikos pradininko asmenybę, jo gyvenimo laikmetį, mokslinius darbus ir švietėjišką veiklą. Rinktinėn sugulę stilistikos darbai buvo atrinkti iš pageltusių nuo laiko periodinių spaudinių, straipsnių rinkinių ar atskirų Juozo Pikčilingio knygelių, čia pateko ir pora pranešimų. Į šią knygą buvo atrinktos 86 publikacijos, kurias rengėjai suskirstė į 10 skyrių pagal temas: „Stilistikos problemos“, „Kalbos ir stiliaus kultūra“, „Mokinių stiliaus ugdymas“, „Funkciniai stiliai“, „Teksto stilistika“, „Stiliaus figūros ir tropai“, „Apie rašytojų stilių“, „Apie žymiuosius kraštiečius“, „Recenzijos ir atsiliepimai“ ir „Apie vaizdingo ir įtaigaus žodžio šaltinius“. Kadangi į rinktinę sudėtos publikacijos nesudaro nė pusės Pikčilingio skelbtų darbų, tad jos sudarytas vaizdas gali būti ne visai tikslus. Recenzentės nuomone, mokslas apie stilių toks daugiasluoksnis ir turi tiek daug skirtingu vertinimo kriterijų, kad rimtas rinktinės trūkumas – leidyba be terminų rodyklės.The review discusses “Stilistikos darbų rinktinė” [Selected Works on Stylistics] by Juozas Pikčilingis (2010), which is the history of Lithuanian stylistics, a significant event in the publishing of the works on linguistic studies. Seeking to create an integral linguistic theory of the Lithuanian language, Pikčilingis was well acquainted with the contemporary works on Russian, German, French, English stylistics and to a smaller extent Polish, Czech and Slovak stylistics. In all Lithuanian encyclopaedias Pikčilingis is called the father of an independent branch of Lithuanian linguistic studies – linguistic stylistics. The book starts with a brief overview by one of its compilers, Regina Koženiauskienė, about the personality of the father of Lithuanian stylistics, the time when he lived, his scientific output and educational activities. The works on stylistics have been selected from very old periodicals, collections of papers or separate books by Pikčilingis; a couple of presentations have also been included. 86 publications have been included in the book, grouped in ten chapters under the following headings: “The Problems of stylistics”, “Language and style culture”, “Developing students’ style”, “Functional styles”, “Text stylistics”, “Figures and tropes”, “About writers’ style”, “About prominent fellow-countrymen”, “Reviews and commentaries” and “About the sources of a figurative and suggestive word”. The publications contained in the book do not constitute even a half of the works published by Pikčilingis; therefore, it might not create a very accurate picture. According to the reviewer, science of style is so multidimensional and has so many different evaluation criteria that the absence of the index of terms in this book is considered a serious drawback