Современные предпосылки изменений философии воспитания учителей

Asmeninės mokytojų ugdymo filosofijos reikšmė ypač iškyla tada, kai visuomenėje ir švietimo sistemoje atsiranda prielaidų pliuralizmui, iniciatyvumui ir novatoriškumui. Šiuolaikinės Lietuvos politinės, ekonominės ir socialinės raidos keliami reikalavimai lemia tolimą nuo klasikinės (tradicinės) ir artėjimą link laisvojo ugdymo paradigmos, dėl to didelę reikšmę įgyja ir atitinkamos mokytojų ugdymo filosofijos plėtotė. Siekiant ryškesnių kokybinių ugdymo sistemos pokyčių, būtina užtikrinti dermę tarp nacionalinėje švietimo politikoje deklaruojamos (oficialiosios) ir ugdymo institucijose dirbančių mokytojų (praktinės) ugdymo filosofijos. Ugdymo paradigmos kaitos kryptys reikalauja mokytojo profesijos modelio ir jo pirminio bei tęstinio rengimo sisteminės kaitos. Akcentuojamas empirinių mokytojų ugdymo filosofijos kaitos tyrimų aktualumas.The significance of a personal teacher education philosophy particularly arises when preconditions for pluralism, initiative and innovation emerge in society and the educational system. The demands of modern Lithuanian political, economic and social development condition a distancing from the classical (traditional) paradigm, and a nearing towards one of free education; the evolution of a corresponding teacher education philosophy therefore takes on considerable importance. In order to achieve more distinct qualitative changes in the educational system, it is necessary to ensure consistency between the philosophy of education declared in the national education policy (official) and the one followed by teachers working in institutions of education (practical). Directions of change of the educational paradigm demand systemic change in the model of the teaching profession as well as in initial and continuing teacher training. The relevance of empirical research on change in the philosophy of teacher education is emphasized