Olegas Poliakovas, Pasaulis ir lietuvių kalba. Indoeuropiečių ir lietuvių kalbų giminystė

Recenzijoje aptariama Olego Poliakovo knyga „Pasaulis ir lietuvių kalba. Indoeuropiečių ir lietuvių kalbų giminystė“. Recenzentas pažymi, kad tai savotiška kalbotyros plačiąja prasme — lingvistikos ir ekstralingvistikos — enciklopedija, skirta visapusiškam lietuvių kalbos įvertinimui. Pažymima, kad knygą sudaro pratarmė lietuvių ir anglų kalbomis , įvadas, dvylika skyrių, ir išvados lietuvių ir anglų kalbomis. Taip pat pateikiami sutrumpinimų, iliustracijų ir literatūros sąrašai su papildomomis pastabomis bei komentarais. Recenzentas aptaria kiekvieno skyriaus turinį: Indoeuropiečių kalbų genetinę klasifikaciją, indoeuropiečių prokalbės skilimo hipotezes ir lietuvių bei baltų kalbų arealinių santykių temą, kalbą diachronijoje, ženklų sistemą, kalbos lygmenis ir tipologinę kalbų klasifikaciją, lietuvių kalbos palyginimą su indoeuropiečių kalbų grupėmis. Pažymima, kad kartu aptariamos atitinkamos tautos ir jų istorija. Pabrėžiama, kad kiekvieno skyriaus pabaigoje aprašoma atitinkamos indoeuropiečių kalbų grupės svarbiausioji (archajiškiausioji) kalba, jos fonetika, morfologija, leksika. Visa tai lyginama su lietuvių kalba, išryškinami tie indoeuropiečių prokalbės elementai, kurie lietuvių kalboje išliko geriau negu aprašomojoje kalboje ir kas išliko prasčiau. Iš viso to, recenzento nuomone, aiškiai matyti lietuvių kalbos svarba lyginamajam indoeuropiečių kalbų mokslui. Recenzentas daro išvadą, neesminiai knygoje pasitaikantys trūkumai nemažina O. Poliakovo knygos vertės – didžiulės enciklopedinio pobūdžio dovanos baltistams.The review discusses the book “Pasaulis ir lietuvių kalba. Indoeuropiečių ir lietuvių kalbų giminystė” [The World and the Lithuanian Language. Indo-European and Lithuanian Affinity] by Olegas Poliakovas. The reviewer notes that it is kind of encyclopaedia of linguistics in a wide sense – linguistics and extralinguistics, targeted at the comprehensive evaluation of the Lithuanian language. The book consists of a foreword in Lithuanian and English, introduction, twelve chapters and conclusions in Lithuanian and English. Lists of abbreviations, illustrations and bibliography with remarks and comments are also provided. The reviewer discusses the content of every chapter: the genetic classification of Indo-European languages, the hypotheses of division of the Indo-European parent language and the theme of areal relations of Lithuanian and Baltic languages, language in diachrony, the sign system, language levels and typological classification of languages, and the comparison of the Lithuanian language with Indo-European language groups. The respective nations and their history are also discussed. Every chapter describes the key (most archaic) language of the respective Indo-European language group, its phonetics, morphology and lexis. Everything is compared with the Lithuanian language, pointing out those elements of the Indo-European parent language which were preserved to a greater or smaller extent in Lithuanian than in the described language. According to the reviewer, all this clearly shows the importance of Lithuanian for the comparative studies of Indo-European languages. The reviewer resumes that unessential drawbacks of the book by Poliakovas do not reduce its value; it is a considerable encyclopaedic gift to Baltic linguists