Socialinės technologinių inovacijų dimensijos

Straipsnyje nagrinėjamos socialinės technologinių inovacijų dimensijos, pagrindinį dėmesį teikiant institucinių ir kultūrinių inovacijų aplinkos elementų analizei. Nepaisant bemaž visuotinio pripažinimo, kad inovacijos savo prigimtimi yra interaktyvus, socialinis procesas, susijęs su konkrečioje socialinėje aplinkoje susiklosčiusiomis institucijomis ir kultūrinėmis nuostatomis, jų sąsajos ir struktūra yra menkai nagrinėti. Straipsnio autoriaus ir kitų mokslininkų atlikti empiriniai ir teoriniai tyrimai leidžia teigti, kad kiekviena inovacijoms palanki kultūrinė ir institucinė terpė pasižymi tiek universaliais, tiek tik jai specifiniais bruožais. Straipsnyje siekiama suformuoti konceptualų modelį, atskleidžiantį bei tarpusavyje susiejantį kultūrines ir institucines technologinių inovacijų dimensijas. Konceptualizuotos keturios inovacijų kultūros dimensijos: 1) rizikos, neapibrėžtumo ir pokyčių toleravimas; 2) orientacija į mokymąsi; 3) orientacija į tinklaveiką; 4) orientacija į mobilumą ir lankstumą. Konceptualus kultūrinių ir institucinių dimensijų susiejimas yra problemiškas dėl daugybės galimų tarpusavio ryšių (pavyzdžiui, šalyje veikianti švietimo ir profesinio rengimo sistema turi įtakos be išimties visiems inovacijų kultūros aspektams). Modelyje dar pabrėžiama inovatyvių suinteresuotųjų grupių (vartotojų, konkurentų, susijusių organizacijų) svarba, taip pat – sistemoje vyraujančio pasitikėjimo lygis ir pobūdis, turintis esminės įtakos visiems išskirtiems kultūriniams ir instituciniams elementams.The paper analyses social dimensions of technological innovations, focusing on the analysis of the elements of the institutional and cultural innovations environment. Regardless of almost universal recognition that innovations are an interactive and social process related to the institutions and cultural attitudes that formed in a specific social environment, their connections and structure have been little explored. The empirical and theoretical studies carried out by the author of the paper and other scientists allow stating that every innovation-friendly cultural and institutional environment can be characterised by both universal and specific features. The paper aims to form a conceptual model, revealing and interrelating cultural and institutional dimensions of technological innovations. Four dimensions of innovation culture have been conceptualised: 1) tolerance of risk, uncertainty and changes; 2) orientation to learning; 3) orientation to networking; 4) orientation to mobility and flexibility. Conceptual connection of cultural and institutional dimensions is problematic due to a multitude of possible interrelations (e.g. the country’s education and vocational training system exerts influence on all aspects of innovation culture without any exception). The model emphasises the importance of innovative interested groups (consumers, competitors, concerned organisations) as well as the level and nature of trust in the system, which has essential impact on all identified cultural and institutional elements