Gretinamoji žodžių tvarkos analizė anglų ir lietuvių kalbos daiktavardžio frazėje

Straipsnyje tiriama modifikatorių vieta daiktavardžio frazėje. Lietuvių kalboje modifikatorių vieta kinta atsižvelgiant į sintaksines ir semantines funkcijas, o anglų kalboje yra pastovi. Anglų ir lietuvių kalbos skiriasi pagal tai, ar jų daiktavardžio frazės sintaksinė sandara atspindi pagrindinio žodžio ryšius su artikeliu, daiktavardžiu, būdvardžiu, skaitvardžiu, dalyviu, ar daiktavardžio frazę sudaro terminai ar perkeltinės reikšmės frazemos, Nagrinėjant žodžių tvarką daiktavardžio frazėje, atsižvelgiama ir į sakinio sintaksinių (gramatinių) ir semantinių funkcijų reikšmę, todėl verčiant iš anglų į lietuvių kalbą, žodžių tvarka sakinyje kinta, o daiktavardžio frazė gali atsirasti ir po pagrindinio veiksmažodžio arba gali būti verčiama beasmeniu sakiniu, t. y. be gramatinio veiksnio, reiškiamo daiktavardžio fraze. Anglų kalboje daiktavardžio frazė griežtai išlaiko gramatinio veiksnio vietą prieš pagrindinį veiksmažodį. Gramatinės priemonės, rodančios sintaksinius ryšius tarp pagrindinio daiktavardžio ir jo modifikatorių lietuvių kalbos daiktavardžio frazėje yra galūnės. Žodžių ryšiai lietuvių kalbos daiktavardžio frazėje grindžiami morfologiniais linksniais. Anglų kalboje modifikatoriai eina prieš pagrindinį daiktavardį, kurį jie apibūdina daiktavardžio frazėje, arba po jo. Anglų ir lietuvių kalbose sintaksinė modifikatorių struktūra tarp dėmenų daiktavardžio frazėje siejama semantiniais ryšiais ir reiškiama gramatinėmis priemonėmis. Todėl ta pati sakinio reikšmė abiejose kalbose gali būti reiškiama skirtinga struktūra daiktavardžio frazėje ir žodžių tvarka sakinyje.Article deals with some principles that regulate the order of the elements inside the noun phrase that refers to the grammatical subject. The position of the words inside the noun phrase is variable by their grammatical and semantic functions in Lithuanian and fixed in English. The English and Lithuanian languages differ as to whether their syntactic organisation in the noun phrase reflects grammatical relations of a head noun with an article, with a noun, with an adjective, with a numeral, with a clause, etc. in a head-marked structure, or the noun phrase comprises terms or phraseological units bearing figurative sense. In the English noun phrase, the position of the dependent elements is before the head noun they modify or they are expressed by means of postposition. In Lithuanian the grammatical means of indicating grammatical relations in the noun phrase are endings and inflexional suffixes. Generally the flexibility of the word order within the noun phrase in Lithuanian is presented on the basis of morphological case marking. The dependent-marked structure of the determiners inside the noun phrase in English and Lithuanian sentences is a complex of interrelations between its elements. Thus, the semantic meaning of the sentence of the same content in the both languages can be expressed by the different order of its constituents although the order of the elements in the noun phrase can be different too. Generally this study is concerned with the noun phrase, i.e., the grammatical subject that occurs only before the main verb in a clause in English, though the position of the corresponding noun phrase translated into Lithuanian can appear before or after the main verb, or the clause may correspond to the word order with the retained object. The contrastive analysis of the noun phrase structure is based on the restrictive effects of grammatical and semantic meaning in reference to the syntactic interpretation