Jaunimo užimtumo politika ir Šiaurės Vakarų Lietuvos moksleivių profesinės orientacijos

[...] Šiaulių universiteto Rinkodaros grupė 2010 m. rudeni ir 2011 m. pavasarį įvykusių vizitų į Lietuvos mokyklas metu greta profesinio informavimo valandos organizavo trumpą, į susitikimą atvykusių VIII-XII klasių moksleivių apklausą panaudodama anketą kurioje žymėjo domėjimąsi mokslų, studijų sritimis, kurias galbūt ateityje jie gilins. Tyrime dalyvavo 2 957 mokiniai iš 83 Lietuvos mokyklų (31 vidurinės mokyklos ir 52 gimnazijos). Apklausta Šiaulių ( 28,8 proc.), Tauragės (17,5 proc.), Kauno (15,2 proc.), Panevėžio (14,9 proc.), Klaipėdos (12,6 proc.), Telšių (8,6 proc.) ir Utenos (2,4 proc.)apskričių moksleiviai. Dauguma apklaustųjų (82,4 proc.) - Šiaurės Vakarų Lietuvos regione gyvenančių. Respondentai - vidurinių mokyklų VIII-XII klasių ir gimnazijų I-IV klasių mokiniai. Respondentai pagal klases pasiskirstė taip: VIII klasės - 0,4 proc., IX (I) - 3,9 proc., X (II) - 15,3 proc., XI (III) - 33,1 proč, XII (IV)- 47 proc. klasių mokiniai. 2010-2011 mokslo metais Lietuvoje veikė 285 vidurinės mokyklos ir 212 gimnazijų; taigi tyrimas apėmė apie 10 proc. vidurinių ir apie 24,5 proc. gimnazijų ir iš dalies atspindi Šiaurės Vakarų Lietuvos regiono vyresniųjų klasių moksleivių profesines orientacijas. Tyrimo instrumentas - klausimų pagrindu parengta anketa (žymimas tik teigiamas atsakymas), domėjimosi sritys siejamos su Šiaulių universiteto studijų programomis, kurių yra visų 6 sričių: menų, humanitarinių, fizinių, socialinių, biomedicinos, technologijų mokslų. Tyrime naudoti kiti metodai: duomenų analizės metodas - aprašomoji statistika, Pearson Chi-Square kriterijus. Tyrimu buvo ieškoma atsakymo, ar mokyklų tipai (gimnazijos, vidurinės mokyklos), moksleivio amžius (klasė), gyvenamoji vieta (apskritis) turi įtakos moksleivių profesinėms orientacijoms ir kaip jie koreliuoja su domėjimosi sritimis. [...] Pagal apskritis taip pat matyti, nors ir nežymus, bet atskirų regionų moksleivių prielankumas vienoms sritims, lyginant su kitomis studijų sritimis. Telšių apskrities moksleiviai labiau orientuoti į socialinius mokslus, lyginat jų rodiklius su Tauragės (labiau į humanitarinius ir gamtos mokslus, teatrą muziką estradą) ar Utenos (labiau į technologijos ir inžinerijos mokslus, dailę, dizainą matematiką, informatiką sveikatą, Kauno (labiau į sveikatos, humanitarinius, gamtos mokslus) apskričių moksleiviais. Šiaulių apskrities moksleiviai labiau linkę į fizinius ir socialinius, Klaipėdos - į humanitarinius, Panevėžio - į menų mokslus. Tyrimo rezultatai parodė gilesnių tyrimų poreikį, iškėlė jų galimą kryptingumą kurį galima išreikšti probleminiais tokiais klausimais: kas lemia, kad vienose mokyklose moksleivių domėjimosi sritys siejasi su ateities planais, o kitose ne? Nuo ko priklauso, kad vieno regiono moksleiviai labiau orientuoja save į atskiras studijų sritis? Tyrimas dar labiau užaštrino valstybės ūkio prognozių ir kvalifikuotų profesinio orientavimo paslaugų moksleiviams kuo ankstesniame amžiuje didžiulį poreikį.The interest of academic society in analyzing professional youth expectations and comparing them with labour market demand is natural since the role of universities in the creation of knowledge society as well as the initiation and implementation of regional changes is growing. Such researches help to determine youth career counseling and advice, and marketing orientations in institutions of higher education as the lack of prognosis of long-term situation in labour market is felt. The article presents the survey dealing with the schoolchildren's from higher grades in secondary schools as well as gymnasiums in North-western Lithuania interest in areas of studies. 2957 children from higher grades in 83 schools were interviewed in autumn 2010 - spring 2011. The results indicate that the effect on the children's interest is made by the type of school, class or, in sporadic cases, the region