Subjektyviai matuojama gyvenimo kokybė

Straipsnio tikslas yra išanalizuoti didžiausių Lietuvos miestų subjektyvios gyvenimo kokybės profilius bei ištirti gautų rezultatų integravimo su objektyviai matuojamais rodikliais galimybes, siekiant sukurti efektyvias gyvenimo kokybės gerinimo strategijas. Straipsnis suskirstytas į tris dalis. Pirmojoje dalyje nagrinėjama subjektyvi miesto gyvenimo kokybės koncepcijos sudedamoji, akcentuojant subjektyvios gyvenimo kokybės matavimo svarbą bei reikšmę, sukuriant bendrą gyvenimo kokybės vertinimo sistemą. Antroji straipsnio dalis pristato metodologinius sprendimus bei duomenų šaltinius, taikomus subjektyvios gyvenimo kokybės analizei. Buvo panaudoti Europos socialinio tyrimo duomenys. Šis tyrimas vykdomas kas antrus metus, pradedant nuo 2001 metų skirtinguose Europos ir kituose miestuose. Lietuva šiame tyrime dalyvauja jau du kartus, pradedant nuo 2008 metų. Deja, paskutinio tyrimo rezultatai dar nėra viešai prieinami analizei. Dėl to šiame straipsnyje pristatomi ir analizuojami Europos socialinio tyrimo ketvirtos bangos rezultatai, kurie leidžia atlikti analizę didžiausių Lietuvos miestų lygmenyje. Trečiojoje straipsnio dalyje atliekama subjektyvios gyvenimo kokybės didžiausiuose Lietuvos miestuose analizė pagal pasirinktus kriterijus, kurie apima tris pagrindinius gyvenimo kokybės aspektus: materialų, socialinį emocinį bei fizinį produktyvų. Ši gyvenimo kokybės analizės logika buvo pagrįsta ankstesniuose tyrimuose (Rybakovas, 2011). Siekiant išmatuoti subjektyvią gyvenimo kokybę vietos lygmenyje, buvo analizuojamas 21 indikatorius, suteikiant pagrindą kurti didžiausių Lietuvos miestų subjektyvios gyvenimo kokybės profilius. Profiliai buvo sukurti lyginant vidutines reikšmes pagal kiekvieną indikatorių miestų lygmenyje su vidurkiais, gautais visos Lietuvos mastu. Profiliai parodo, kiek procentine išraiška miesto gyvenimo kokybės vidutiniai vertinimai yra žemiau arba aukščiau Lietuvos vidurkio. Bendrai vertinant, buvo pastebėta, kad 2008-2009 metais Lietuvos gyventojų didžiausias nepasitenkinimas buvo siejamas su ekonomikos būkle, skirtumais tarp gaunamų pajamų lygio bei pasitikėjimu teisine sistema. Didžiausias pasitenkinimo lygis buvo užfiksuotas, vertinant sritis, susietas su žmonių sveikata bei socialiniu pasitikėjimu. Nagrinėjant atskirus subjektyvios gyvenimo kokybės profilius, buvo nustatyta, kad Vilniaus miestas reikalauja daugiausia dėmesio, siekiant pagerinti žmonių pasitikėjimą bei pasitenkinimą įvairiais gyvenimo kokybės aspektais. Palankiausia situacija buvo nustatyta Panevėžio mieste, kuriame buvo užfiksuotas, lyginant su visa Lietuva, gana aukštas subjektyvios gyvenimo kokybės lygis.There are many spheres of life that can lead to people’s happiness and satisfaction or dissatisfaction. Some of them are related with the material areas, such as state of economy or income level, the other are related with the social and emotional aspects of life, such as trust in people and public institutions, and the other cover the areas of the physical-productive quality of life, for example, satisfaction with the state of education. The paper examines the variations of subjective quality of life among the largest cities of Lithuania. The central thesis of this paper is that the information of subjective quality of life is important in order to develop the strategies for improving quality of life at the local level (municipality, city, neighbourhood, etc.). We argue that knowing of the objective parameters is not enough. So, it is important to understand how people value and how they are happy and satisfied with different aspects of their life. The profiles of the largest cities of Lithuania that represent all these spheres of subjective quality of life are presented in this paper. The research is based on data gathered through European Social Survey which has been conducted every two years since 2001, in a number of the European and other countries. This survey conducted in Lithuania during 2008-2009 and covered the largest cities of the country