Subjektyvios gerovės veiksniai Lietuvoje

Straipsnio tikslas ir yra naudojant reprezentatyvius Eurobarometro tyrimo duomenis išanalizuoti, kurie iš teorinėje literatūroje sutinkamų veiksnių daro įtaką subjektyvios gerovės suvokimui Lietuvoje. Tyrimui naudojami 2004 m. atliktos Eurobarometro apklausos duomenys dėl to, kad nė viename naujesniame tyrime vienoje vietoje nebuvo įtraukti visi reikalingi subjektyvios gerovės veiksnių rodikliai. Šiame straipsnyje naudotas antrinės duomenų analizės metodas. Taikytos neparametrinės statistinės analizės procedūros, Chi-kvadrato testas. Šiame tyrime naudojami įvairūs mikro lygmens veiksniai: demografinės charakteristikos, tokios kaip amžius, lytis, vaikų turėjimas; socialinės ir ekonominės charakteristikos, kaip pajamos, išsimokslinimo lygmuo, šeiminis statusas, užimtumas; socialinių ryšių rodikliai kaip rūpinimasis kitais, įsitraukimas į bendruomenės veiklą; nuostatos ir vertybės, tokios kaip pasitikėjimas kitais žmonėmis, religingumas. Šio tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausti 1004 respondentai, kuriems yra 15 ir daugiau metų. Tyrimo respondentai atrinkti atsitiktinės – tikimybinės atrankos būdu. Tyrimo duomenis galima rasti Vokietijos socialinių mokslų infrastruktūros tarnybos duomenų archyve adresu: http://www.gesis.org/redirect/alte-institute/. Duomenų analizėje naudota atskirų grupių pasiskirstymų tolygumo analizė, kurioje pritaikytas Chi-kvadrato statistinio reikšmingumo testas. Duomenų analizė parodė, kad visi aukščiau aptarti veiksniai yra pozityviai reikšmingai susiję su pasitenkinimu gyvenimu. Vienintelis kintamasis, kuris nėra reikšmingai susijęs su subjektyvios gerovės vertinimu yra religingumas. Taigi, galima teigti, kad visos išskyrus vieną, tyrimo hipotezės pasitvirtino. Stipriausias ryšys yra stebimas su amžiaus, pasitenkinimo finansine padėtimi ir pasitenkinimo sveikata kintamaisiais. Tyrimo metu taip pat buvo tikrinamas ryšys su minėtaisiais veiksniais, kai yra kontroliuojami kiti kintamieji. Ši analizė parodė, kad tiek sveikatos vertinimas, tiek pasitenkinimas reikšmingai koreliuoja su bendru pasitenkinimu gyvenimu, kai yra kontroliuojamas amžiaus ir išsimokslinimo poveikis, taip pat ryšys yra ir tarp išsimokslinimo, šeiminio statuso bei pasitenkinimo kontroliuojant amžiaus poveikį. Tačiau kontroliuojant iš karto dviejų kintamųjų – pasitenkinimo finansine padėtimi ir pasitenkinimo sveikatos būkle – poveikį, ryšys tarp amžiaus ir pasitenkinimo gyvenimu išnyksta. Kitaip tariant amžiaus efektas yra paaiškinamas kitų kintamųjų poveikiu ir jam dingus, nebelieka ir amžiaus svarbos. Apibendrinant galima teigti, kad subjektyvi gerovė Lietuvoje yra veikiama daugelio veiksnių, bet labiausiai sveikatos ir finansinės padėties vertinimo. Taip pat svarbūs veiksniai, lemiantys aukštesnį gerovės lygmenį, yra užimtumas, išsimokslinimas, socialiniai ryšiai, bendruomeninis dalyvavimas. Taigi, tyrimas aiškiai nubrėžia pagrindines gaires socialinės politikos įgyvendintojams: sveikatos apsaugos priemonės bei ekonominės gerovės didinimas yra prioritetiniai politikos veiksniai siekiant didinti bendrą visuomenės subjektyvią gerovę. Amžius, kuris daugelyje kitų studijų buvo laikomas svarbiu kintamuoju, iš tiesų neturi tiesioginio poveikio ir galima teigti, kad jei pensijų sistema ir sveikatos apsauga veikia efektyviai, visuomenės senėjimas neturi daryti didelio poveikio bendram subjektyvios gerovės lygiui. Tolesni šios krypties tyrimai Lietuvoje turi būti skirti detalesnei kintamųjų tarpusavio ryšių analizei bei kompleksiniam visų veiksnių modeliavimui tiriant jų poveikį pasitenkinimui gyvenimu.Article analyses relation between subjective wellbeing (SWB) expressed as general satisfaction with life and its possible micro level determinants. Many studies have been published that relate macro level determinants (such as GDP or unemployment level) with aggregated national level of SWB. There is a vast amount of economic literature which analyses few or even single demographic, socio-economic, social and attitudinal/cultural variables that influence life satisfaction at an individual level. But it is a rare case that study is done on a rich data set that includes all the aforementioned variables in a single analysis and is nationally representative. Moreover, there is no thorough analysis of micro level determinants of life satisfaction in Lithuania. The present study analyses Lithuanian data of Eurobarometer study on social capital that includes many variables that are considered by theoretical literature as likely determinants of SWB. Micro level analysis shows that most important determinants of general life satisfaction in Lithuania are satisfaction with health and financial situation. Employment status, educational level, marital status, community involvement, presence of children also tend to be significantly related to subjective wellbeing. The study also revealed that age in contrary to many previous studies should not be considered as an important determinant of SWB as its effect is explained by differences of health and financial satisfaction levels. Nevertheless, further studies are needed to reveal the nature of relations and interdependency of different variables and SWB more deeply. Further analysis of rich data sets that include many countries would also allow better understanding the influence of such variables as country development level or culture