Social development of adolescents in the context of existential categories

Straipsnis skirtas paauglių gyvenimo prasmės sampratos analizei. Nustatyta, kad teisingiau gyvenimo prasmę supranta VIII ir IX klasių mokiniai; vyresnieji linkę prasmę įžvelgti tenkindami hedonistinius poreikius. Panašios tendencijos stebimos kančios, mirties kultūros apraiškų bei gyvenimo laiko įprasminimo sampratų. Diskusijos apie minėtas egzistencines kategorijas turėtų padėti susiformuoti psichologinį atsparumą įvairiems galimai tikėtiniems trauminiams įvykiams tolesniame paauglių gyvenime. Nustatyta statistiškai patikima mokinių gyvenimo prasmės jausmo neturėjimo ir pedagoginių prielaidų priklausomybė: blogi santykiai su mokytojais – 29 proc., blogi santykiai su šeima – 6 proc., blogi santykiai su bendraamžiais – 6 proc., nesugebėjimas surasti pagalbos – 47 proc. ir žemas savęs vertinimas – 20 proc.The article devoted to the analysis of teenager’s perception of the meaning of life. It was established that students of the 8th and the 9th forms have the best understanding of the meaning of life. Elder students perceive the meaning of life in satisfaction of hedonistic needs. Similar tendencies are observed with regard to the perception of the expression of culture of suffering and death as well as lifetime. Discussions about the above existential categories should help form psychological resistance to various possible traumas in teenagers’ further lives. A statistically reliable dependence of the absence of sense of life meaning in students on pedagogical preconditions was established: bad relations with teachers – 29%, bad relations with the family – 6%, bad relations with peers – 6%, inability to find support – 47% and low self-evaluation – 20%