Kooperatyvų ekonominiai valdymo aspektai

Lietuvoje greta stambiųjų ūkininkų ir bendrovių, turinčių po kelis šimtus ar net tūkstančius hektarų žemės ir gaminančių daug produkcijos, yra tūkstančiai iki 2-3 ha smulkiųjų ūkių, gaminančių didelę produkcijos dalį. Tai stabdo kooperatyvų steigimąsi ir plėtrą, nes smulkieji ūkininkai, neturėdami pakankamai kapitalo investicijoms, negali steigti kooperatyvų. Stambieji ūkininkai nesuinteresuoti kooperuotis su smulkiaisiais, nes pagal įstatymą balsuojant narys gali turėti tik vieną balsą. Straipsnio tikslas – pasiūlyti metodus diferencijuoti kooperatyvų narių pajaus dydį priklausomai nuo jų apyvartos. Straipsnyje pateikti kooperatyvų narių grupinis, individualusis, mišrusis ir ruožinis pajaus dydžio priklausomai nuo jų apyvartos diferencijavimo teoriniai metodai ir pateiktas pasiūlytų metodų taikymo mechanizmas. Diferencijuojant pajų, sudaromos narių grupės: mažiausiai grupių yra dvi – skatinamųjų ir apkraunamųjų narių. Sudarant grupes, svarbiausias kriterijus yra kiekvienos grupės apyvartų sumos. Pajaus koeficientai taip pat parenkami pagal grupės narių apyvartų sumas, o pajus apskaičiuojamas pagal individualiąją narių apyvartą. Kiekvienos grupės pirmasis ir paskutinysis nariai yra ribiniai grupės nariai, o jų apyvartos – ribinės grupės apyvartos. Straipsnyje apibūdintos teorinės prielaidos ir sudaryta kooperatyvo pelno skirstymo bei diferencijuoto narių pajaus dydžio nustatymo metodika leidžia pasiekti: mažesnį santykį tarp reikiamo sukaupti pajaus ir visos kooperatyvo apyvartos; didesnę tikimybę gauti įnašą natūra; spartesnį pelno didėjimą; lengvesnį paskolos gavimą.In Lithuania, major farmers and companies owning several hundreds or even thousands hectares of land and producing large quantities of products exist along with small farms of 2–3 hectares. This fact obstructs the establishment and development of cooperatives, since small farmers do not have enough capital to establish cooperatives. Major farmers are not interested in the cooperation with small farmers, since, pursuant to the law, when voting, a member of a cooperative has only one vote. The aim of the article is to offer methods for differentiation of the size of shares of members of cooperatives depending on their turnover. The article presents group, individual and mixed theoretical methods for differentiation of the size of shares of members of a cooperative depending on their turnover and the mechanism of application of the above methods. When differentiating shares, the following groups of members are formed: there are minimum two groups of encouraged and burdened members. When forming groups, the most important criterion is the turnover of each group. Coefficients of the share are also established according to the turnover sums of the groups, and the share is calculated according to the individual turnover of members. The first and the last members of each group are marginal members of the group, and their turnovers are marginal turnovers of the group. The theoretical assumptions and the methodology developed for profit distribution and establishment of differentiated shares of members defined in the article allow reaching a smaller ratio between the share necessary to accumulate and the total turnover of the cooperative, a higher possibility of gaining a contribution; more rapid growth of profit and easier procedure necessary to receive a loan