Anglų kalbos, kaip svetimosios, laiko veikslo kategorijos mokymas(is)

Kalbos išmokimas yra viena iš pagrindinių kognityviojo mokslo temų. Svarbią vietą tarp daugybės svetimosios kalbos tyrimų užima laiko veikslo sistemos vystymosi tyrinėjimas. Norėdamas išmokti svetimosios kalbos laiko veikslo sistemą besimokantysis privalo įveikti 2 užduotis: išmokti įvairias veiksmažodžio formų kategorijas ir mokėti jas sieti su atitinkamomis laiko gramatinėmis reikšmėmis ir diskurso pragmatinėmis funkcijomis. Dauguma mokslinių tyrimų, ypač veikslo srities, remiasi veikslo hipoteze (The Aspect Hypothesis), kuri, nesureikšmindama gramatinio veikslo, svarbiausią dėmesį skiria būdingam (įgimtam) veikslui, kuris yra grynai leksinė, negramatinė kategorija. Sia hipoteze remiamasi tyrinėjant tiek gimtosios, tiek svetimųjų kalbų išmokimą. Nemažai tyrinėjimų apie prancūzų, japonų, ispanų ar vokiečių, besimokančių anglų kalbos, laiko veikslo sistemos vystymąsi jau atlikta. Tam, kad palygintume Lietuvos moksleivių anglų kalbos išmokimo vystymosi etapus, 60 mokinių iš 3 klasių (6- okai, 7-okai, 8-okai) atliko testą ir gauti rezultatai buvo aprašyti tarpusavyje lyginant trijų klasių ir siektino vartojimo duomenis. Tai parodė mūsų moksleivių laiko veikslo sistemos vystymosi tendencijas. Daugeliu atveju veikslo hipotezės teiginiai pasitvirtino, tai rodo, kad lietuviai, besimokantys anglų kalbos, pereina tuos pačius kalbos išmokimo etapus kaip ir kitų šalių studentai. Kartu tyrimas atskleidė nukrypimus, o kartais — prieštaravimus hipotezės prognozėms, tai rodo savitą lietuvių mokinių anglų kalbos laiko veikslo sistemos vystymąsi. Mokytojai, žinodami šias tendencijas, galėtų geriau padėti mokiniams išmokti anglų kalbos veiksmažodžio formų kategorijas ir jų vartojimo ypatumus.Learning a language is a key topic in cognitive science. Studies of development of time aspect system is an important part in studies of foreign language. A student, seeking to learn system of time aspect in a foreign language, must cope with 2 tasks: to learn various categories of verbal forms and to be able to relate them to respective grammatical values of time and pragmatic functions in a discourse. Most research, particularly as regards the aspect, relies on the aspect hypothesis, which while without focussing on the grammatical aspect, mostly concerns inherent (natural) aspect, which is purely lexical, non-grammatical category. This hypothesis serves as a basis for studies of learning both native and foreign languages. There are numerous studies on development of time aspect system with French, Japanese, Spanish of German students of English. In order to compare development stages of learning of English by Lithuanian pupils, 60 pupils from 3 grades (6, 7 and 8 grade) carried out a test, and the results were described through mutual comparison of data of the 3 grades and target use. This has demonstrated development trends in time aspect system of our pupils. In most cases, statements of aspect hypothesis were confirmed, which demonstrates that Lithuanian pupils of English pass through the same language learning stages as students of other countries. The study has found some deviations, and at times contradictions to the forecasts in hypothesis; this demonstrates a unique development of time aspect system in Lithuanian pupils of English. The teachers, being aware of the same trends could help pupils to learn categories of English verbal forms and particular features of their use better