Assessing migration trends in European Union

Straipsnyje analizuojamas migracijos procesas Europos Sąjungos (ES) kontekste, siekiant išryškinti vyraujančias tendencijas 1998-2008 m. Migracijos procesas ES pakankamai aktyvus - apie 6,2 proc. visos populiacijos gyvena migracijoje. Migracija skatina spartų gyventojų skaičiaus augimą kai kuriose senosiose ES šalyse, tačiau sukelia gyventojų skaičiaus mažėjimą naujosiose šalyse narėse. Atliktas tyrimas patvirtino teorinę hipotezę, kad migruojama iš mažiau išsivysčiusių šalių, siekiant geresnių pragyvenimo sąlygų. Migracijos situacija atskirose šalyse labai skirtinga: migracijos saldo 1000 gyv. svyruoja nuo -3 iki +12. Atlikta klasterinė analizė rodo, kad šalių pasiskirstymas į 5 grupes pagal migracijos saldo ir bendrasis vidaus produktas (BVP) 1 gyv. yra panašus. Taigi galima teigti, kad migracijos srautus labiausiai lemia ekonominės priežastys: šalies ekonomikos išsivystymo lygis, pragyvenimo sąlygos. Imigracijos srautas didžiausias yra tose šalyse, kuriose sukuriamas didžiausias BVP 1 gyv., skiriamos didžiausios investicinės išlaidos kapitalui formuoti ir yra aukščiausias pragyvenimo lygis. Galima tikėtis, kad migracija ateityje turės ryškesnį poveikį darbo rinkai ES, nes šiuo metu darbo rinkos reakcija į migracijos srautus yra pakankamai silpna. Siekiant tiksliau įvertinti migracijos priežastis ir pasekmes skirtingose ES šalyse, reikėtų analizę detalizuoti atsižvelgiant į šalių grupes pagal migracijos saldo, kadangi tiek priežastys, tiek pasekmės šalių grupėse yra visiškai skirtingos.The article analyses the process of migration in the context of the European Union (EU) in order to show the prevailing tendencies in 1998–2008. The EU migration process is quite active: about 6.2 % of the population live in migration. Migration influences a rapid increase in the number of residents in some EU states and a decrease in the EU newcomers. The research has proved a theoretic hypothesis that people migrate from the less developed countries in order to have better living conditions. The situation of the migration varies in different countries: the migration saldo for 1000 residents is from -3 to +12. The cluster analysis shows that the distribution of the states in 5 groups according to the migration saldo and the gross domestic product (GDP) for 1 resident is similar. Therefore, it may be stated that the migration flows are mainly influenced by economic reasons: the economic development and living standards of a country. The biggest immigration flow is in the states that have the biggest GDP for 1 resident, that allows the highest investment expenses for the formation of the capital, and that have the highest living standards. It may be expected that the migration would have a bigger influence on the EU labour market in the future because the present reaction of the labour market to migration flows is low. In order to better evaluate the reasons and the results for migration in different EU countries, it is necessary to make a more detail analysis according to the migration saldo of the groups of states because the reasons and the results are different in different groups of states