Globos namų auklėtinių profesinių ketinimų ir jų realizavimo ypatumai

Globos namų auklėtiniams, nutraukus (arba beveik nutraukus) saitus su prigimtine asocialia šeima, daugiausia problemų kyla besirengiant išeiti į savarankišką gyvenimą, nes internatinės institucijos yra gana nutolusios nuo socialinės realybės. Svarbiausių klausimų iškyla profesinių ketinimų, profesijos pasirinkimo bei jos įgijimo aspektu. Tyrimo tikslas bei probleminiai klausimai orientuoti į globos namų auklėtinių ir pilnose šeimose gyvenančių mokinių profesinio apsisprendimo lyginamąją analizę. Tyrimas buvo atliekamas pusiau struktūruoto interviu metodu, o duomenys apdoroti kontent (content) analizės būdu. Tyrime dalyvavo 20 globos namų auklėtinių, išeinančių į savarankišką gyvenimą, ir 20 prosocialiose šeimose gyvenančių to paties amžiaus mokinių. Tyrimo rezultatai parodė, kad nors globos namų auklėtiniai ir mokosi pagal bendrojo lavinimo programas, lanko bendrojo lavinimo mokyklas, globos namuose gali gyventi iki 18 metų, o studijuodami gauna optimalią valstybės materialinę paramą iki 24 metų, tačiau jų profesinis apsisprendimas skiriasi nuo pilnose šeimose gyvenančių mokinių, ribojasi pagrindinio išsilavinimo įgijimu ir žemesnio socialinio prestižo profesijų pasirinkimu, ateitis nesiejama su aukštuoju išsilavinimu. Globos namų auklėtiniai prasčiau prognozuoja kliūtis ir baimes profesijos įgijimo procese. Todėl specialistams, dirbantiems su globos namų auklėtiniais, rekomenduotina labiau orientuotis į humanistinio ugdymo metodologiją, kurios pagrindinis postulatas – kiekvieno individo prigimtinių potencinių galių plėtra, sklaida bei tobulinimas.After children living in child care institutions terminate (or almost terminate) their links with their natural asocial family, the most problematic for them is to begin independent life, since child care institutions are rather remote from the social reality. They face the most important issue, i.e. the issue of professional intentions, the choice of profession and aspects of the acquisition thereof. The aim of the study and problematic issues are focused on a comparative analysis of professional self-determination of children living in child care institutions and students living in full families. The research was performed by means of a partially structured interview, and the data were processed by performing a content analysis. 20 children living in child care institutions and beginning their independent life and 20 children of the same age from pro-social families participated in the research. The research results showed that although children living in child care institutions study according to programmes of general education, attend secondary schools of general education, live in child care institutions until they are 18 years old and receive the best state material support until they are 24 years old, their professional self-determination differs from that of children living in full families. It is limited to the acquisition of general education and selection of a profession of lower social prestige. These children do not seek higher education. Children living in child care institutions have poorer skills when forecasting challenges and fears in the process of the acquisition of a profession. Therefore professionals working with children living in child care institutions are advised to pay more attention to the methodology of humanistic education the key postulate of which is the development, dissemination and improvement of natural potential skills of each individual