Konstitucinių nuostatų materialumo samprata aplinkos apsaugos kontekste

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teisė, kurios raidą tradiciškai lemia įstatymų leidėjo teisėkūra ir jos pasikeitimų gausa, pastaraisiais metais įgavo oficialiais teisminiais argumentais išplėtotų konstitucinį turinį. Jis turi fundamentalią išliekamąją vertę, t. y. nepriklauso nuo įstatymų leidėjo diskrecijos ir ją riboja. Tokio turinio konceptualaus suvokimo ir mokslinio ar teisminio aiškinimo pradas, taip pat fundamentali įstatyminio formalizavimo gairė - iš Konstitucijos 54 straipsnio (ir kitų su juo sistemiškai susijusių nuostatų) kylantys imperatyvai (reikalavimai, įgaliojimai, draudimai). Juos analizuojant, svarbu atsižvelgti, kad Konstitucijos 54 straipsnio juridinė techninė konstrukcija neįprastai sudėtinga, tarsi sąmoningai nekonkreti, kupina „elastingų" kategorijų ir jas sujungiančių materialinių nuostatų. Todėl pamatinių aplinkos apsaugos teisės aspektų tyrimas turi būti derinamas su bendruoju (universaliuoju) teisės normų materialumo analizavimu. Tokiu dvilypiu (tarpdalykiniu) požiūriu grindžiamas šis straipsnis.During the last few years the Lithuanian environmental law acquired a constitutional content that was based on official legal arguments. Traditionally, its development is influenced by the legislative function and its changes of the legislator. It has a fundamental enduring value, i.e. does not depend on the discretion of the legislator and even limits it. This kind of conceptual perception and the origin of scientific or legal explanations as well as the fundamental guidelines of legal formalisation are the imperatives (requirements, authorities, prohibitions) that are based on Article 54 of the Constitution (and other systemically related provisions). While analysing them, it is important to pay attention to that a legal technical construction of Article 54 of the Constitution is especially difficult, it seems as if it is consciously unspecific, full of “flexible” categories and material provisions that relate them. Therefore, the analysis of the basic legal acts of the environmental law shall be combined with a general (universal) analysis of the materiality of legal norms. The article is based on this dual (interdisciplinary) attitude