Trust

Straipsnyje aptariama pasitikėjimo idėja ir raiška Lietuvoje. Išsami teorinė pasitikėjimo analizė parodo jo svarbą kolektyvinei individų veiklai. Empirinė straipsnio dalis pagrindžia teorinius teiginius. Tyrimas atskleidžia, kad revoliuciniu laikotarpiu gyventojų pasitikėjimą tuometinėmis Lietuvos valdžios institucijomis labiausiai lėmė jų požiūris į Sąjūdžio veiklą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Valdžios institucijos buvo vertinamos pagal ateities lūkesčius, sietus su galimybėmis sukurti geresnį gyvenimą visiems šalies gyventojams. Šią gyventojų viltį sunaikino demokratijos ir rinkos ekonomikos institucionalizaciją lydėję padariniai: ekonomikos nuosmukis, gyvenimo sąlygų pablogėjimas, socialinė anomija. 1992 metais prasidėjusį spartų pasitikėjimo Lietuvos valdžios institucijomis nuosmukį lėmė, viena vertus, gyventojų nepritarimas pradėtoms politinėms, socialinėms ir ekonominėms reformoms, antra vertus, neretai pasitaikantis valdžios funkcijas atliekančių asmenų nekompetentingumas, savanaudiškumas, korupcija, skatinantys neigiamo valdžios institucijų įvaizdžio įsitvirtinimą visuomenėje. Dabartinį pasitikėjimą valdžios institucijomis rodo šie veiksniai: pasitikėjimas Seimu, gyventojų požiūris į naujojo politinio režimo efektyvumą, ideologinių nuostatų, subjektyvios gerovės bei domėjimosi politika sąryšis. Didžiausią įtaką iš nurodytų veiksnių turi politinio režimo efektyvumo vertinimas, savo ruožtu priklausantis nuo ekonominės šalies pažangos bei pilietinių, politinių, socialinių ir ekonominių žmogaus teisių įgyvendinimo užtikrinimo šalyje.The article deals with the idea of confidence and its manifestation in Lithuania. A detailed theoretical analysis of confidence shows its importance in individuals’ collective activities. The empirical part of the article proves the theoretical statements. The research reveals that during transition the population’s confidence in Lithuanian public institutions was mainly determined by their attitude to the activities of the Liberation Movement, restoration of the Lithuania’s independence. Public institutions were assessed on the basis of future expectations, related to possibilities to create a better life for the entire population of the country. The population’s hope was destroyed by the consequences following the institutionalisation of democracy and market economy: economic downturn, deterioration of living conditions, social anomaly. On the one hand, a rapid decline in confidence in Lithuanian public institutions, which started in 1992, was determined by the population’s disapproval of the initiated political, social and economic reforms, on the other hand, by a rather frequent incompetence, selfishness, corruption of persons performing the functions of authorities, which stimulated the establishment of a negative image of public institutions in the society. Current confidence in public institutions is evidenced by the following factors: confidence in the Seimas, population’s attitude to the efficiency of the new political regime, relations between ideological dispositions, subjective welfare and interest in politics. The most influential among the abovementioned factors is assessment of the efficiency of the political regime, which depends on the economic progress of the country and enforcement of civil, political, social and economic human rights in the country