Lietuvos mokyklos vizija arkivyskupo prof. dr. Mečislovo Reinio publikacijoje

Arkivyskupas M. Reinys (1884-1953) – vienas iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų, pirmasis jos sekretorius. Straipsnyje gvildenamos M. Reinio mintys, skirtos Lietuvos mokyklos ateičiai. Lietuvos mokyklos viziją M. Reinys matė dar 1918 m., kai paskelbusios nepriklausomybę šalies ateitis dar skendėjo miglose. Priklausydamas iškiliajai Lietuvos šviesuomenės daliai, M. Reinys buvo įsitikinęs, kad „kultūros pasiekimas nėra galimas be švietimo, be mokyklų. M. Reinys suvokė pragaištingus Rusijos revoliucijos padarinius Lietuvai. Lietuviškos mokyklos ir švietimo reikalų apleidimas, M. Reinio nuomone, būtų stačiai nedovanotinas. Mokyklos reikšmę Lietuvai jis suvokė strategiškai ir bolševizmo pavojaus akivaizdoje reiškė įsitikinimą, kad „ateityje lietuvių pradinės mokyklos gerai tarps“. Suprantama, ne savaime, o didelėmis pastangomis. Kitas svarbus M. Reinio reikalavimas buvo lietuvišką mokyklą „vesti tinkamoje tautai dvasioje“. M. Reinys pabrėžė, kad „lietuvių pradinė mokykla turi stovėti ant tikybinio pamato“. Arkivyskupo teigimu, svarbu, kad „pradinė mokykla skiriama gyvenimui, o ne teorijai“, nes „kiekvieno krašto gyvenimas, jo ypatybės, jo pareikalavimai turi rasti gyvo atbalsio mokykloje“. Būdamas pedagogas, M. Reinys rūpinosi, kad mokiniai skaitytų „spausdintą žodį“, gautų „tvirtą dorinį pagrindą“, „pilietiškųjų prievolių pažinimą“, kas buvo suardyta „karo ar kitų tolygių priežasčių“. Mokytojui keliamas uždavinys – „suprasti vaiko sielą, įsigilinus į ją, prabilti į vaikus suprantama jiems kalba“. Pabrėžiama ir tautai teikiamo išsilavinimo svarba.Archbishop M. Reinys (1884–1953) was one of the founders and first secretary of the Lithuanian Catholic Academy of Science. The paper analyses the thoughts of Reinys about the future of a Lithuanian school. He saw the vision of a Lithuanian school back in 1918, when the future of the country that declared independence was still vague. Belonging to the prominent group of Lithuanian enlightened persons, Reinys believed that “cultural achievement is impossible without education, without schools”. He understood the disastrous consequences of the Russian revolution for Lithuania. Desertion of the Lithuanian school and education affairs, according to Reinys, was absolutely inexcusable. He understood the strategic significance of a school for Lithuania and expressed a belief, facing the risk of Bolshevism, that “in the future Lithuanian elementary schools would thrive”. Certainly, by a great effort. Another important requirement by Reinys was to “lead a Lithuanian school in the adequate spirits of the nation”. He underlined that “a Lithuanian elementary school has to stand on the religious foundation”. According to the archbishop, it is important that “an elementary school be oriented to life, rather than theory”, because “the life of every region, its peculiarities and demands must be actually echoed at school”. Being an educator, Reinys took care that pupils read a “printed word” and gained a “firm moral basis” and “knowledge of civil duties” which was destroyed by “war or other equivalent reasons”. The goal defined with respect to the teacher was “to understand the child’s soul and, having seen into it, to talk to children in the language they understand”. The importance of education granted to the nation was also emphasised