Lietuvos verslo ciklų veiksniai

Straipsnyje aprašomas empirinis realaus verslo ciklo modelis, įvertintas 1995–2011 m. Lietuvos makroekonominiais duomenimis. Pagrindinis straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kurie struktūriniai šokai labiausiai lemia Lietuvos ekonomikos pokyčius, ir rezultatus palyginti su kitų besivystančios rinkos ekonomikų rezultatais. Pasirinktas modelis yra klasikinis realaus verslo ciklo modelis, įtraukiantis papildomus elementus: stochastinius palūkanų normų šokus, palūkanų normų rizikos premiją, priklausančią nuo valstybės užsienio skolos dydžio, stochastinius valstybės išlaidų ir pirmenybių šokus. Į modelį įtraukiami ir nestacionarūs (ilgalaikiai) bei stacionarūs (pereinamieji) našumo šokai, kuriuos galima laikyti technologinės pažangos arba kitais gamybos veiksnių produktyvumą veikiančiais šokais. Modelio struktūriniai koeficientai, kurių reikšmės plačiai taikomos empirinėje ekonominėje literatūroje, kalibruojami, o kiti modelio koeficientai įvertinami taikant Bayeso metodą. Įvertintas Lietuvos ekonomikos modelis tiksliai atkuria Lietuvos privataus galutinio vartojimo, investicijų ir realiojo BVP augimo tempų standartinius nuokrypius. Palyginti su empirinių duomenų atitinkamomis statistinėmis ypatybėmis, modeliu ganai tiksliai įvertinama šių makroekonominių kintamųjų ir realiojo BVP augimo tempo koreliacija. Įvertinti struktūrinių šokų parametrai gali būti lyginami su kitų šalių ekonomikos analizei taikytų modelių pateiktais rezultatais. Lietuvos ekonomikos modelio technologinės pažangos šokai pasižymi dideliu pastovumu: autoregresinis nestacionaraus našumo šoko koeficiento vidurkis yra 0,7 ir sutampa su kitų tyrėjų išmatuotais analogiškų šokų parametrais. Tai lemia ilgalaikį šokų poveikį makroekonominiams kintamiesiems. Valstybės išlaidų šoko efektas nėra ilgalaikis (išmatuotas autoregresinis parametras – apie 0,4); tai lemia greitai išnykstantį vyriausybės išlaidų poveikį galutiniam namų ūkių vartojimui ir realiajam BVP. Realiojo BVP, namų ūkių vartojimo, investicijų augimo tempų bei užsienio prekybos balanso santykio su BVP variacijos išskaidymas pateiktas 6 ir 7 lentelėse. Pagal įvertinto modelio koeficientus atlikti skaičiavimai rodo, kad Lietuvos realiojo BVP kitimui per analizuojamą laikotarpį labiausiai įtakos turėjo ilgalaikis našumo šokas; antrasis pagal svarbą buvo pereinamasis technologinės pažangos šokas. Vartojimo pokyčius labiausiai lėmė pirmenybių šokai ir jų paveikti tarplaikiniai vartojimo pasirinkimai. Kaip rodo ir kiti tyrimai, didžiausias investicijų kaitos veiksnys yra palūkanų normų šokas. Valstybės išlaidų šokai neturi didelio ilgalaikio poveikio visuminės paklausos sudedamųjų dalių dinamikai, tačiau trumpuoju laikotarpiu (iki 8 ketvirčių) šie šokai lemia net apie 25 procentus prekybos balanso dalies, palyginti su BVP, kaitos. Ši dalis ilguoju laikotarpiu labiausiai priklauso nuo pirmenybių šokų.The paper attempts to answer the question of what drives the business cycle in Lithuania. For that purpose an augmented real business cycle model is constructed. Structural permanent and transitory productivity shocks, preference, interest rate premium and public spending shocks are included in the system that aims at explaining the dynamics of aggregate demand components in Lithuania over the period of 1995–2011. The model is estimated using Bayesian techniques. It shows that a non-stationary productivity shock to trend is the main source of variation in output; investment is driven mostly by exogenous interest rate premium shocks, while the dynamics of consumption and trade-balance-to output ratio is mostly affected by stochastic preference shocks. The model’s results for Lithuania are then compared with the findings in other emerging economies