Typology of press genres

Darbe pateikiami žanro teorijos apmatai remiasi trimis pamatinėmis sampratomis - tekstu, kontekstu ir diskursu, todėl žanras suvokiamas plačiai, kalbiniame ir socialiniame kontekste. Žanro teorijos tikslas - atskleisti, aptarti ir susisteminti konkretaus žanro pobūdį lemiančius veiksnius, eksplikuoti nežodiniame lygmenyje glūdinčias žinias apie žanrą. Šio darbo objektas yra tekstų žanrai, kurių identifikacinius kriterijus bandoma apibrėžti remiantis teksto lingvistikos ir diskurso analizės sampratomis bei terminais. Nuo seno žinoma trinarė žanrinių veiksnių schema: paskirtis - forma – turinys. Šie veiksniai nevienodu laipsniu sąlygoja žanro ar žanrų grupės pobūdį, kiekvieno konkretaus žanro atveju sudarydami vis kitokią konfigūraciją. Aptartų kriterijų grupės buvo taikytos spaudos žanrų identifikavimui ir tipologijai siekiant nustatyti, kas telpa į žanro sąvoką, o kas lieka už jos ribų. Iš identifikavimo kriterijų išplaukia ir žanro analizės principai: deskriptyvusis, sisteminis ir funkcinis požiūris, prototipinis klasifikavimo pobūdis. Šiuo atžvilgiu buvo aptarta turima lietuviškos spaudos žanrų tipologija ir pripažinta, kad ji yra keistina, nes neatitinka realiai egzistuojančių žanrų įvairovės. Šiandieninių spaudos žanrų tyrimui siūloma taikyti darbe aptartą žanro analizės modelį.The paper presents a systemic approach to the typology of genres. First, it introduces the preliminaries of the theory of genre, i.e. the concepts of text, discourse and context. Genre is conceived as part and parcel of community life, its conventions and traditions, as a social action in the widest sense. As such, generic knowledge is mostly intuitive, generic conventions are perceived and reproduced on a non-verbal level. Therefore it is of paramount importance to reveal, discuss and systematise those factors which determine the existence of a generic variety as well as to explicate and verbalise intuitive generic knowledge. The object of description is textual genres analysed in terms of their function, form and contents. The overall scheme, comprising a number of notions, is based on the three Hallidayan functions of the text. Thus the ideational function represents contents of the texts, its topic and object, the relationship between text and context, implicatures and background knowledge as much as it influences the choice and comprehension of a specific genre. The interpersonal function reflects the model of the relationships between writer and its audience on the one hand, and writer and the referent on the other. Text modality, speech acts and hedging devices are just a few means that belong to the interpersonal function of a text and differentiate between different genres. The textual function comprises the widely discussed phenomenon of implicit textuality or coherence, explicit textuality or cohesion, and intertextuality or hierarchy of voices. The typological power of the textual function manifests itself in the informational structure of a text, one of the basic criterions for the identification of genre. The present analysis applied generic criteria to the study of press genres with the aim to delineate the main genres (including pre-genres and sub-genres). The threefold framework incorporating the descriptive, systemic and functional approaches were used for the analysis of the existing classification of Lithuanian journalese. The investigation revealed the deficiency and inadequacy of the current typological classification of the press genres. The outcome of the study points to the urgent need to investigate press genres using the framework discussed abov