Veiklos vertinimo sistemos tyrimas

Vykstantys globaliniai pokyčiai keičia organizacijos vertę kuriančių veiksnių pobūdį, o tai savo ruožtu lemia jų vertinimo ir valdymo problemą. Tokiu būdu veiklos vertinimo sistema tampa vis svarbesnė veikiant šiuolaikinėje verslo aplinkoje. Labai svarbu nagrinėti veiklos vertinimą iš pokyčių pozicijos, kadangi organizacija turi nuolat tobulėti ir reaguoti į naujas technologijas. Greita reakcija ir lankstumas versle gali būti pasiekiami tik tada, kai sprendimai bus pagrįsti laiku pateikta ir adekvačia informacija bei žiniomis, kuriuos sprendimams priimti suteiks organizacijos veiklos vertinimo sistema. Todėl šio straipsnio tyrimo objektas yra veiklos vertinimo sistema (toliau - VVS). Mokslinė problema yra formuluojama kaip klausimas: kaip veiklos vertinimo sistema skirtingo dydžio organizacijose atspindi organizacijos aplinką? Straipsnio tikslas yra atskleisti vidinės ir išorinės organizacijos aplinkos dimensijas, kuriomis remiantis galima ištirti organizacijos veiklos vertinimo sistemą. Tyrimo metodologija yra pagrįsta dviem teorinėmis prieigomis. Atsitiktinumų teorija yra populiariausia teorija, analizuojanti veiklos vertinimo sistemą. Kita teorija yra kompleksiškumo teorija. Veiklos vertinimo sistemos analizė šių teorijų aspektu leido išskirti du tiriamus susijusius kintamuosius: organizacijos išorinės aplinkos būseną – ar organizacijos aplinka dinamiška, ar statinė – ir organizacijos reakciją į ją supančią aplinką – ar organizacija absorbuoja, ar paprastina aplinkoje vykstančius pokyčius. Pirmojoje straipsnio dalyje yra suformuluotos pagrindinės teorinės tyrimo prielaidos. Antrojoje dalyje pateikiamas atliktas kiekybinis tyrimas Lietuvos organizacijose ir jo rezultatai. Siekiant ištirti vidinės ir išorinės organizacijos aplinkos įtaką veiklos vertinimo sistemai, buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausa buvo atlikta Lietuvos organizacijose, kurios buvo atrinktos vykdant parankią atranką. Apklausos duomenys surinkti išsiuntinėjus klausimyną. Tyrimo apimtis yra 30 organizacijų. Remiantis teorinėmis prielaidomis, galima teigti, kad veiklos vertinimo sistemos pokyčiai atspindi vidinę ir išorinę organizacijos aplinką ir organizacijos reakciją į ją. Išorinė organizacijos aplinka nuolat kinta ir daro įtaką organizacijos elgesiui. Aplinkos neapibrėžtumai ir organizacijos reakcija į juos yra svarbios dimensijos, kurios daro įtaką veiklos vertinimo sistemos pasirinkimui. Kuo didesnis aplinkos neapibrėžtumas, tuo didesnis informacijos poreikis, tuo sunkiau parinkti tinkamas veiklos vertinimo priemones, kurios galėtų tinkamai vertinti veiklą. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad veiklos vertinimo sistemos metodų pritaikymo dažnumas ir platumas priklauso nuo organizacijos dydžio, kadangi jis parodo panaudojimo galimybes ir informacijos poreikį. Mažų ir vidutinio dydžio organizacijų veiklos vertinimo sistemos priemonės naudojamos retai, tačiau priemonių teikiama informacija yra naudojama plačiai sprendimams priimti, kadangi mažų ir vidutinio dydžio organizacijų išorinė aplinka formuoja mažą informacijos poreikį (viskas yra aišku) ir organizacijoms nereikia naujų ar daugiau veiklos vertinimo metodų sprendimams priimti. Didelės organizacijos veiklos vertinimo sistemos priemones naudoja dažnai ir jų teikiama informacija pritaikoma daugeliui priimamų sprendimų, t. y. naudojama plačiai, kadangi jų dinaminė aplinka formuoja aukštą informacijos poreikį ir jos stengiasi diegti naujas veiklos vertinimo sistemos priemones, kurios būtų naudingos sprendimams priimti.This article presents the results of empirical research performed in Lithuanian organizations. Theoretical background is based on assumptions that changing environment of organizational performance has a direct impact on changes in performance measurement, which, in its turn, are realized in close connection with projects on re-organizing internal management systems. The main feature of modern performance measurement system is putting the theoretical descriptive method into practices, incorporating it to decision making process, and improving the system according to changing external conditions and internal potential of an organization. Those processes mean organizational changes based on relations with the environment (Alas, Sharifi, & Sun, 2009; Ginevicius & Podvezko, 2009; Gudas, 2009). The dimensions that lead to the deeper analysis of relations between performance measurement system and environment of organization were disclosed in this article. In order to disclose those relations changes of the organizational system could be analyzed in the context of different theoretical assumptions – contingency and complexity theories. According to this aspect, changes of performance measurement system could be analyzed according to contingency theory, which will answer the question – what external environment is surrounding organization and influencing its internal environment. Complexity theory will answer the question - how organization reacts to its external environment. In order to point out performance measurement changes according to environment of the organization, quantitative research (survey) was performed. Survey was performed in Lithuanian organizations, which were chosen by handily selection method