Comparative analysis of economical and social rates of Šiauliai district

Lietuvos nacionalinė regionų plėtros politika žengia pirmuosius žingsnius, vyriausybė deda daug pastangų tam procesui gerinti. Šiame straipsnyje nagrinėjamo tyrimo tikslas – remiantis statistine medžiaga atlikti Lietuvos Respublikos apskričių ekonominių ir socialinių rodiklių lyginamąją analizę, atskleisti apskričių plėtros tendencijas, nustatyti Šiaulių apskrities padėtį kitų apskričių atžvilgiu. Bene geriausiai regionų išsivystymo lygį atspindi bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, nors matuojant regionų ekonominę gerovę tai nėra visiškai patikimas rodiklis. Duomenys rodo, kad Vilniaus apskrityje BVP, tenkančio vienam gyventojui, augimo tempai žymiai didesni nei Lietuvos vidurkis, tuo tarpu Šiaulių apskrityje – ženkliai atsilieka. Dar viena bloga Šiaulių apskrities tendencija: Lietuvos vidurkį imant šimtą procentų, Vilniaus ir Klaipėdos apskričių BVP, tenkančio vienam gyventojui, procentinė dalis palyginti su Lietuvos vidurkiu gerokai padidėjo, o Šiaulių apskrities procentinė dalis nuo 1996 iki 2000 m. sumažėjo nuo 89,6 proc. iki 74 proc. Iš visų apskričių blogiausias Šiaulių apskrityje nedarbo lygis: 2000 m. jis sudarė 16,3 proc., tuo tarpu Lietuvos vidurkis – 11,5 proc. Šiaulių apskritis priklauso daugiausiai „pravalgančiųjų“ grupei, nes materialinės investicijos Šiaulių apskrityje tesudaro vidutiniškai 9,2 proc. BVP. Taigi Šiaulių apskritis, sudarydama 13 proc. Lietuvos teritorijos ir turėdama 11 proc. Lietuvos gyventojų, daugeliu ekonominių bei socialinių rodiklių tarp 10 apskričių teužima 8 vietą ir stipriai atsilieka nuo atitinkamo Lietuvos vidurkio.The main economical and social rates of ten districts in the Republic of Lithuania in 1995-2001 are being analyzed in the article: gross national product for one inhabitant, the level of unemployment, an average salary, material investments, direct foreign investments and the construction of flats. The tendencies of these rates are being analyzed. The rates of separate districts are being compared with the corresponding rates in Lithuania. As it is demonstrated by this analysis, according to many rates Šiauliai district stands eighth among other districts and is strongly behind the average of Lithuania. The tendencies of the change of the Lithuanian regional structure, which intend to enlarge regional structures, are defined