NATO šiandien

[...] Straipsnyje teigiama, kad naujos strateginės koncepcijos rengimo procesas savotiškai atspindi tam tikrą idėjinę NATO krizę ir naujos tapatybės paieškas. Autorius teigia, kad NATO „transformacija“ yra daugiau savitikslis procesas nei aiškus ir visoms narėms priimtinas raison d'etre. Remiantis Roberto Cooperio iškelta teorija, straipsnyje aptariama Aljansui kylanti strateginio disonanso problema. Postmodernios Aljanso narių visuomenės vis mažiau linkusios remti karinius nuotykius toli už NATO teritorijos ribų. [...] Pagaliau dauguma už Europos ir Šiaurės Amerikos ribų esančių valstybių yra vis dar XX amžiaus tipo modernios, nacionalinės, dažnai nedemokratinės valstybės, kaip Kinija ar Rusija. Pastaroji tebėra svarbus veiksnys, apibrėžiantis Aljanso tapatybę tiek jo viduje, tiek tarptautinėje erdvėje. NATO, kuris siekia tapti pažangiu XXI amžiaus Aljansu, sunkiai randa bendrą kalbą su Rusija, įstrigusia XX amžiaus geopolitinėje pasaulėvokoje, dėl pagrindinių saugumo problemų sprendimo postsuverenioje ir postnacionalinėje Europos erdvėje. Nauja strateginė koncepcija turės apimti visus šiuos, atrodytų, nesuderinamus, „disonuojančius“ elementus. NATO nebėra vien regioninis karinis blokas, bet netampa ir visuotiniu politiniu forumu, kuriame būtų sprendžiamos visos svarbiausios tarptautinio saugumo problemos. [...] Lietuvos 5 metų narystės NATO patirtis taip pat prieštaringa: dalis su naryste sietų vilčių išsipildė, dalis – ne, o pati Lietuva padarė nemažą pažangą siekdama tapti brandžia sąjungininke.The article reads that the process of new strategic concept development is a kind of reflection of the idea crisis of NATO and search for new identity. The author claims that NATO "transformation" is more an end in itself process rather than clear and acceptable to all members raison d'etre. Based on the theory of Robert Cooper, strategic dissonance issue arising for the Alliance is discussed in the article. Post-modern societies of the Alliance members are decreasingly inclined to support military adventures far from the NATO territory boundaries. Finally, majority of countries outside Europe and North America are still 20th century-type modern, national, frequently undemocratic states, such as China or Russia. The latter still plays important role when defining the Alliance identity both inside it and on international arena. NATO which aspires becoming a progressive Alliance of the 21st century hardly finds common language with Russia, which is stuck in geopolitical world-view of the 20th century, regarding handling of the major safety problems in the post-sovereign and post-national European space. The new strategic concept will have to comprise all these elements which might look incompatible, "discordant". NATO is no longer a regional military block, but it has not turned into universal political forum yet, which would deal with all major problems of international safety. Lithuania's experience of five years membership in NATO is also contradictory: some membership-associated expectations came true, while some not, and Lithuania itself made a significant progress in its attempts to become a mature ally