Inovacijų kaip darbo produktyvumo didinimo veiksnio vertinimas

Straipsnyje atskleista inovacijų samprata, trumpai aptarta inovacinio proceso modelių raida. Atlikus inovacijos sąvokų interpretacijų analizę, prieita išvados, kad inovacijos samprata apima visą inovacinį procesą: problemos atsiradimą, idėjas, tyrimus (fundamentinius ir taikomuosius), plėtrą ir komercializavimą. Taip pat nustatyta, kad požiūris inovacinį procesą ir jo sudedamąsias dalis laiko tėkmėje kito. Pirmiausia buvo sudaryti linijiniai inovacinio proceso modeliai. Lygiagrečiai linijiniams inovacinio proceso modeliams pradėti plėtoti ir grandine susieti modeliai, kuriuos pakeitė cirkuliaciniai inovacinio proceso modeliai. Naujausiuose inovacinio proceso modeliuose akcentuojami papildomi etapai: intelektinės nuosavybės apsauga, patentai ir produkto licencijavimas. Bet kuriuo atveju inovacijų sąvoka apima visą inovacinį procesą ir galutinį jo rezultatą. Atskleidus įvairių autorių inovacijų sampratas, suformuotas praplėstas inovacijų apibrėžimas: inovacija tai naujų arba patobulintų prekių, paslaugų ir / ar vadybos, rinkodaros, mokymo ir mokymosi metodų kūrimo ir diegimo į praktiką procesas, kuriame naudojami žmogiškieji ir technologiniai ištekliai, bei jo rezultatas, suteikiantis galimybę tiesiogiai padidinti pridedamąją vertę įmonei, ir netiesiogiai - vartotojui, kartu didinantis šalies konkurencingumo lygį. [...]. Išanalizavus darbo produktyvumo ir inovacijų tarpusavio ryšių tyrimo metodologijas, taikomas retrospektyviniuose tyrimuose, prieita išvados, kad šiam ryšiui aprašyti tikslinga naudoti gamybos funkciją, ją praplečiant inovacinės plėtros rodikliais. Taip pat nustatyta, kad plačiausiai naudojamas rodiklis inovacinei plėtrai matuoti yra MTEP. Siekiant įvertinti šalies inovatyvumo lygį, gali būti naudojamas suminis inovatyvumo indeksas (SII). Ryšiams tarp darbo produktyvumo ir inovacijų tirti dažniausia naudojama koreliacinė-regresinė analizė. Atsižvelgiant į šias išvadas, suformuota tyrimo schema, apimanti jau paminėtus metodus bei šalių rangavimą ir lyginimą pagal darbo produktyvumo, SII ir MTEP kriterijus. Tyrimas atliktas naudojant ES-27 šalių 2001- 2010 m. duomenis. ES šalis išrangavus pagal darbo produktyvumą ir pagal suminį inovatyvumo indeksą bei MTEP, nustatyta, kad atotrūkis tarp rangų yra didesnis aukšto darbo produktyvumo šalyse, todėl pirmajame tyrimo etape daroma prielaida, kad inovacijų plėtros ir darbo produktyvumo ryšis yra stipresnis žemo produktyvumo šalyse. Si prielaida patvirtinta ir suskirsčius ES-27 šalis į aukšto, žemo ir vidutinio produktyvumo; aukšto, vidutinio ir žemo SII bei didelių, vidutinių ir mažų MTEP išlaidų grupes ir atlikus lyginamąją analizę. Tęsiant analizę, ši prielaida patikrinta nustatant tarpusavio ryšius tarp pagrindinio inovacijų plėtrą atspindinčio rodiklio (MTEP) ir darbo produktyvumo, naudojant koreliacinę-regresinę analizę. Jos rezultatai parodė, kad inovacijų plėtra nėra darbo produktyvumą lemiantis veiksnys aukšto darbo produktyvumo šalyse, tačiau inovacijų įtaka vidutinio ir žemo produktyvumo šalių darbo produktyvumui yra tiesioginė ir stipri, išskyrus keletą išimtinių atvejų. Tai leidžia daryti išvadą, kad inovacijos - darbo produktyvumo didinimo šaltinis ES vidutinio ir žemo darbo produktyvumo šalyse (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Kipre, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje). Tikėtina, kad papildomos investicijos į inovacijų plėtrą gerokai padidintų šių šalių darbo produktyvumą. Tačiau siekiant nustatyti, į kokias inovacijas, kokiose šakose investuoti, kaip galima būtų paskatinti inovacijų plėtrą, būtina atlikti papildomą tyrimą.The paper reveals the concept of innovations and briefly discusses the development of models of the innovation process. To evaluate the impact of innovation development on labour productivity retrospective research of the correlations of innovations and labour productivity was carried out. This enabled to generate the evaluation scheme of innovations as the factor that increases labour productivity. The research was performed using data of EU- 27 of 2001-2010. After ranking the EU states according to labour productivity, summarised the innovative index and R&D expenditures it was established that the states of high labour productivity demonstrate bigger gaps in ranking; therefore, in the first research stage it was assumed that correlation between innovation development and labour productivity is stronger in the countries of lower labour productivity. Proceeding analysis this assumption was checked by indicating correlation between the key indicator that reflects innovation development (R&D) and labour productivity using the correlation-regressive analysis. Its results show that innovation development is not the factor that predetermines labour productivity in the countries of high labour productivity; however, the impact of innovations on labour productivity in medium and low productivity countries is direct and significant, with few exceptional cases. The conclusion here might be that innovations are resources for labour productivity increase in medium and low productivity countries