Švietimo vadybos tobulinimo galimybės Baltijos šalyse

Įgyvendinant projektą, bendradarbiaujant su partneriais iš Tartu universiteto ir Daugpilio savivaldybės. Partnerių dėka tiriamoji veikla, bendras darbas kuriant projekto veiklos produktus, bandomieji mokymai – padėjo suburti tarptautinę iniciatyvių švietimo vadovų, mokslo darbuotojų komandą bei įgyti svarios patirties tobulinant mokyklų vadovų kvalifikaciją ateityje. Straipsnyje pristatoma Estijos, Latvijos, Lietuvos mokyklų vadovų geroji vadybinė patirtis. Vadovai nevengia aptarti probleminių temų. Projekto „Nord Plius horizont“ dalyviai apmąsto ir autentiškai reiškia asmeninę profesinę patirtį. Tyrimo duomenys parodė, kad Baltijos šalių mokyklų vadovai supranta vizijos ir misijos esmę ir prasmę. Jų kūrimas ir planavimas yra tiesiogiai vienas su kitu susiję, o tobulinimas remiasi mokyklos bendruomenės vertybėmis ir lūkesčiais. Respondentai yra įsitikinę, kad jų darbuotojai supranta, kad dalyvauti planuojant įstaigos veiklą yra labai svarbu, ir visi yra atsakingi už gerus ugdymo(si) rezultatus. Iš apklausos išryškėjo, kad įstaigų vadovai suvokia, kad planavimas yra ir neišvengiamas, ir būtinas norint pasiekti gerų rezultatų, tačiau strateginiai planai dar daug kam yra ne visiškai aiškūs. Analizuodami ugdymo proceso rezultatus įstaigų vadovai atsižvelgia į visus galimus rodiklius, kurie parodo mokinių ir mokytojų veiklos progresą; ieško naujų būdų ir metodų, kaip pagerinti rezultatus.The article reveals an analysis of school management situation and development possibilities in the Baltic countries. Evaluation and expectations of the managers of education establishments are provided in the field of management. Problems raised by the managers of education establishments are analyzed while organizing and executing an education process in the school