Tendencies of the use of internationalisms

Straipsnyje analizuojami ryškesni tarptautinių žodžių vartojimo polinkiai bendrinėje lietuvių kalboje. Duomenys daugiausia rinkti iš periodinės spaudos. Bendrinėje lietuvių kalboje, ypač periodinėje spaudoje, vartojama daug tokių tarptautinių žodžių, kurie turi gerų lietuviškų atitikmenų (adoruoti = garbinti, dievinti). Dažnai tarptautiniai žodžiai vartojami pagrečiui su lietuviškais žodžiais tiems patiems dalykams įvardyti (suteneris / sąvadautojas). Pastebimas polinkis įprastus tarptautinius žodžius keisti kitais artimos reikšmės tarptautiniais žodžiais arba juos vartoti sinonimiškai. Šiam kalbos reiškiniui turi įtakos ir anglų kalba. Pavyzdžiui, seniai prigijęs genocidas keičiamas į iš anglų kalbos atėjusį holokaustą. Medicinoje vietoj įprasto graikų kalbos kilmės žodžio profilaktika panašia reikšme vartojamas ir lotynų kalbos kilmės žodis prevencija. Bendrinėje lietuvių kalboje yra ilgesnių ir trumpesnių tarptautinių žodžių formų. Trumpesnėms tarptautinių žodžių formoms plisti dabar, matyt, padeda anglų kalba, per kurią ateina dalis tarptautinių žodžių. Jiems pridedama tik lietuviška galūnė, pvz.: homoseksualas, marginalas, relaksas. Suaktyvėjus tarptautinių žodžių, kaip ir apskritai skolinių, vartojimui bendrinėje lietuvių kalboje, išryškėja polinkis plėsti šių žodžių reikšmes, suteikti jiems ir perkeitimų reikšmių. Tos perkeltinės reikšmės ne vienu atveju remiasi Vakarų kalbų atitinkamų žodžių reikšmėmis. Plečiamos tarptautinių terminų ir šiaip tarptautinių žodžių reikšmės. Ryškus tarptautinių terminų determinologizacijos procesas.The article aims at the analysis of the main tendencies of the use of international words in modern standard Lithuanian. The analysis is based on the materials drawn from periodicals, as they are one of the main sources of information for the public and usually reflect the situation in other varieties of the language. The following tendencies have been noted: the parallel use of internationalisms and Lithuanian words; the substitution of new internationalisms for common internationalisms; the use of shorted and longer - usually suffixed - forms of internationalisms; the extention of the meaning of some words or a more extensive use of them; the loss by some internationalisms of their functions as terms