Periodo samprata buvo suvokiama kaip išsišakojusių sakinių sistema, turinti savo pusiausvyrą. Vėliau ši samprata kito: jis priskiriamas prie plėtojimo figūrų, turinčių savo antikadenciją, kadenciją ir paremtų anafora, epifora, paralelėmis simetriškomis konstrukcijomis, turinčiomis savo ritmą, vidinę įtampą, orkestraciją ir pan. Periodas kartu yra viena iš sudėtingiausių muzikos formų. Jo pavadinimas perimtas iš retorikos ir pradėtas vartoti tam tikroms muzikos struktūroms pavadinti. Kita vertus, periodas yra vienas vokalinės – folklorinės, ir profesionaliosios – muzikos pagrindų. H. Erpfo muzikos formų koncepcijoje periodas priklauso prie pusiausvyros formų, o jo konkreti struktūra nusakoma sąvokomis „naujos tematikos“, „pasikartojančios te...