Darbo rinkos priemonių poveikis nedarbui

Šiuolaikinė globali, sparčiai kintanti ekonominė aplinka turi didelę įtaką darbo rinkos struktūros pokyčiams tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos (ES) šalių lygiu. Straipsnio tikslas – įvertinti ir pagrįsti skirtingų darbo rinkos priemonių poveikį nedarbui. Disproporcijos, susidarančios tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, lemia nedarbo problemas, kurioms spręsti panaudojamos įvairios priemonės: aktyvios, pasyvios bei institucinės darbo rinkos politikos priemonės. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sparčiai populiarėjo aktyvios darbo rinkos politikos priemonės (ADRP): 2008 m. beveik kas penktas darbo biržoje registruotas bedarbis turėjo galimybę pasinaudoti ADRP priemonėmis ir taip padidinti savo galimybes įsidarbinti. Atlikta koreliacinė regresinė analizė patvirtino prielaidas, jog įtrauktų į ADRP asmenų skaičius teigiamai koreliuoja su įsidarbinusių asmenų skaičiumi, tačiau tik ekonominio augimo laikotarpiu. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog naujų įgūdžių įgijimas, persikvalifikavimas leidžia greičiau užimti laisvas darbo vietas rinkoje, o darbdaviai teigiamai vertina galimybę įdarbinti subsidijuojamus asmenis. Vis dėlto, esant laisvų darbo vietų trūkumui, dalyvavimas ADRP priemonėse leidžia palaikyti profesinius įgūdžius ir neprarasti motyvacijos įsidarbinti. Analizuojant dalyvavusių ADRP priemonėse ir šalies nedarbo rodiklius, stipraus tiesioginio ryšio nenustatyta. Pastebimas tiesioginis ryšys, kuris nustatytas tarp nedarbo lygio rodiklių ir pasyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimo beveik visose ES šalyse.Today’s global and rapidly changing economic environment has a significant impact on the labour market structure changes both at nation and the EU countries’ level. The research aim is to assess and validate the impact of different labour market measures on unemployment. Arising disproportion between labour supply and demand determines the unemployment problems, which can be solved through the different measures: active, passive and institutional labour market policies. Active labour market measures (ALMSs) have been rapidly gaining popularity in Lithuania over the last decade. In 2008, nearly every fifth registered in the Labour Exchange was able to use ALMPs measures and thus increased their employment opportunities. The performed correlation regression analysis confirmed the presumptions that the number of people who were involved into the ALMSs measures positively correlated with the number of employed people, but only during the period of economic growth. This could be explained by the fact that new skills and retraining allow to faster occupy vacancies in the labour market, and employers positively assess opportunities to employ subsidized people. However, when there is a lack of vacancies the participation in ALMSs measures allows maintaining professional skills and motivation to be employed. When analysing the participants in ALMSs measures and the unemployment rates in the country, a strong direct correlation was not defined. A direct link was noticed between the unemployment rate and passive labour market policy measures in the foundation of almost all the EU countries