Collections of paintings owned by Vilnius citizen at the second half of the 17th century

Renkant informaciją apie Vilniaus miestiečių turėtus dailės rinkinius, galima susidaryti vaizdą apie jų dailės vertinimą ir apskritai meno vietą miesto kultūroje. Straipsnio autorius surinko ir apibendrino informaciją apie Vilniaus gyventojų inventoriuose, sudarytuose po savininkų mirties, minimus tapybos rinkinius. Paminimi 46 tapybos rinkinių savininkai – tikrai ne visi Vilniaus miestiečiai, turėję tapybos darbų. Po mirties dažniausiai būdavo sudaromi labiausiai pasiturinčių miestiečių inventoriai. Todėl nenuostabu, kad tarp rinkinių savininkų daugiausiai aptikta būtent pirklių ir magistrato pareigūnų – turtingiausių miestiečių. Kitų profesijų (du chirurgai, knygrišys, batsiuvys, du siuvėjai, kepurininkas, piniginių meistras, kruopininkas) miestiečių turėti tapybos darbai negalėjo prilygti vertingiausiems rinkiniams. Visgi būtent amatininkų inventoriai gana retai būdavo surašomi į magistrato aktus, tuo tarpu jų turėti tapybos darbai paliudytų, jog paveikslai XVII a. II pusėje jau nebuvo retas prabangos daiktas. Šiame straipsnyje pateikiama informacija ne tik apie Vilniaus miestiečių turėtus tapybos rinkinius, taip pat aptariama turėtų paveikslų specifika (kainos, siužetai), savininkų padėtis mieste (pareigybės, socialinė padėtis, santykiai su tapytojais). Straipsnio pabaigoje pateikta informacija apie tapybos rinkinius leidžia palyginti miestiečių namuose turėtą tapybą. Kokie buvo kitų Vilniaus gyventojų, ne miestiečių, rinkiniai? Nežinomas nė vienas Vilniaus tapytojo rinkinys, taip pat mažai žinomos Vilniaus didikų rezidencijose buvusios paveikslų galerijos.The information presented by the author was collected from the inventories recorded when evaluating the residents' property after their death. Author analyses the peculiarities of paintings (prices, subjects) and the position of their owners in the city (their posts, social status, relationship with painters). The survived 18th century information on later collections of paintings owned by residents of Vilnius enables one to perceive the way of the evaluation of the 17th century painting in the social environment of the Vilnius townsfolk